MIA "Rossija segodnia" vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir portalo Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa atvyko į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesiją Strasbūre, kad iškeltų Rusijos žurnalistų Europoje spaudimo problemą.
Už žodžio laisvę — su geltonomis liemenėmis
Rusijos žurnalistai pasirodė prieš savo kolegas ETPA agentūros, apsivilkę Sputnik geltonos spalvos liemenes.
"Mūsų korporacinės spalvos yra geltona ir juoda. Aš suprantu, kad Prancūzijoje ši spalva sukelia tam tikras asociacijas, tačiau mes norime, kad šios liemenės būtų susijusios su nerimu dėl to, kiek šiandien parlamentarai yra pasirengę ginti vertybes, o ne konkrečius žmones, konkrečias normas kažkokiame konkrečiame įstatyme", — pabrėžė Kirilas Višinskis, kuris daugiau nei metus praleido Ukrainos kalėjime.
ETPA žiemos sesijoje buvo aptarinėjama Asamblėjos Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komiteto ataskaita "Grėsmės žiniasklaidos laisvei ir žurnalistų saugumui Europoje", kurią parengė Didžiosios Britanijos atstovas lordas George'as Foulkes'as. Dokumente kai kurios šalys kaltinamos žurnalistų spaudimu ir bauginimu, taip pat ETPA raginama išspręsti smurto prieš žiniasklaidos darbuotojus problemą.
Anot Kirilo Višinskio, jis ir Jelena Čeryševa atsiliepė į Rusijos Federacijos delegacijos kvietimą "tam, kad svarbios rezoliucijos priėmimo išvakarėse būtų pranešta deputatams apie absoliučiai šiurkščius faktus, susijusius su požiūriu į Rusijos žurnalistus Europoje, ypač Europos Sąjungoje".
Šimtaprocentinė cenzūra Estijoje
Kirilas Višinskis pažymėjo, kad Rusijos žurnalistai kenčia nuo represijų Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir JK.
"Kalbama apie sistemingą kolegų iš Sputnik ar MIA "Rossija Segodnia" akreditacijos atėmimą, apie neįleidimą į renginius. Pastaruoju metu kalbama ir apie grasinimus ir baudžiamąjį persekiojimą, tik todėl, kad šie žmonės nusprendė pasirinkti redakciją, kurią pasirinko", — teigė MIA "Rossija segodnia" vykdomasis direktorius.
"Aš, kaip Sputnik Estija vadovė, manau, kad Estijoje vyksta visiškas neteisėtumas. Apie jokią žodžio laisvę europietiškoje šalyje — Estijoje — net ne kalbama, aš manau, kad galioja 100 proc. cenzūra, nors Estijoje, kaip ir bet kurioje Europos valstybėje, ji yra draudžiama", — pridūrė Jelena Čeryševa.
Sputnik Estija vadovė pabrėžė, kad valdžia į situaciją nereaguoja. Be to, nemaža dalis darbuotojų yra šios šalies piliečiai.
"Iš savo pusės padarysiu viską, kas įmanoma, su savo kolegomis, su Kirilu Višinskiu, su Rusijos parama, kad galėčiau kalbėti tarptautiniuose Europos renginiuose ir pranešti visiems, kam įmanoma, apie situaciją, kuri dabar vyksta Estijoje", — pabrėžė Čeryševa.
Kvietimas dialogui su valdžios institucijomis
Situacija su Sputnik Estija tampa chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip elgiamasi su žurnalistais šioje šalyje, sakė Leonidas Sluckis, Rusijos delegacijos ETPA narys, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
"Mes kalbame apie žurnalistų laisvę. Ir tai, kas atsitiko su Sputnik Estija, deja, jau tampa chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip elgiamasi su žurnalistais šioje šalyje. Visų rūšių persekiojimas, tarp jų ir banko paslaugų Sputnik Estija darbuotojams tiekimo užblokavimas, šiuolaikinei Europai yra kažkas laukinio. Sunku būtų tai suvokti kaip pokštą, jei tai nebūtų tikrovė", — pareiškė jis.
Anksčiau Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti prieš juos baudžiamąją bylą, jei jie iki sausio 1 dienos nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia". Talinas pateisino savo veiksmus sankcijomis, kurias 2014 metų kovo mėnesį ES įvedė tam tikriems Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant Dmitrijų Kiseliovą, MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių.
Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu RIA Novosti sakė, kad jo šalis vykdo ES sankcijų politiką ne prieš Sputnik, o atsižvelgdama į Kiseliovui nustatytas asmenines sankcijas.
Jelena Čeryševa ir Kirilas Višinskis Strasbūre taip pat susitiko su Europos Tarybos žmogaus teisių komisare Dunja Mijatovič. Jai buvo perduotas laiškas, kuriame aprašyta Sputnik Estija padėtis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas situaciją su Sputnik Estija, teigė, jog Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų Sputnik, agentūrai veikiant kitose šalyse.
