VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Seimas neeilinėje sesijoje priėmė aplinkos taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančių įstatymų pataisas, antradienį pranešė Seimo spaudos tarnyba.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme patikslinti privalomųjų nurodymų, kuriais gali būti stabdoma ir asmens veikla, davimo kriterijai ir procedūros, suteikiančios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams galimybę tokias veikas nutraukti.
Turint pagrįstos informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai, netinkamai tvarkomos atliekos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus.
Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojus ir kitus jų pasitelktus asmenis bus privaloma bet kuriuo paros metu įleisti į teritoriją ar objektą ir sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų.
Valstybiniais laboratoriniais tyrimais nustačius normas viršijančią taršą ar netinkamą atliekų tvarkymą, už tyrimus mokės teršėjai. Priklausomai nuo taršos dydžio, pažeidimų rimtumo, galės būti duodami nurodymai stabdyti įrenginių eksploatavimą ar visą teršimą lemiančią veiklą.
"Tai nėra maksimaliai visi įrankiai, dar tikrai reikės įdėti daug darbo ir sukurti daugybę poįstatyminių teisės aktų, kuriais reikia padėti aplinkosaugininkams ir verslininkams, nustatyti ryšius, santykius ir kad kiekvienas dirbtų savo darbą, o svarbiausia, kad galėtume pasitikėti vieni kitais ir kad teršalai į aplinką netekėtų ar tai paslėptais vamzdžiais, ar per neapskaitytus papildomus kaminus. Noriu tikėti, kad tai yra pirmas žingsnis neutralios tvarkos ir realių įrankių grąžinimo aplinkosaugininkams link", — kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Už pataisas balsavo 102 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė du.
Lydimojo Aplinkos apsaugos įstatymo pataisomis sugriežtinti ūkinės veiklos reikalavimai — įtvirtinant teršalų medžiagų, žaliavų, produktų neleistino patekimo į aplinką už veiklos vykdymo teritorijos ribų apribojimus, nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už tai; sugriežtinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai.
Įstatyme įtvirtinta pareiga planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui įgyvendinti sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio nustatytas sąlygas ir dėl šios veiklos poveikio aplinkai ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje nustatytas numatytas priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, o šios veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesuose dalyvavusiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams dalyvauti tolesniuose leidimų išdavimo ir veiklos vykdymo kontrolės etapuose, užtikrinant, kad numatytos priemonės ir nustatytos sąlygos būtų visiškai įgyvendinamos. Galiojančiame teisiniame reglamentavime papildytos nuostatos, kada nebus priimamos paraiškos gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus; paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti.
Mokesčio už aplinkos taršą įstatyme nustatyti didesni mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, kurie skatins teršėjus investuoti į prevencines ir taršą mažinančias priemones. Tam vienbalsiai pritarė 93 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Lietuvoje pastaruoju metu kilo su tarša susijusių skandalų.
Praėjusią savaitę "Vilniaus vandenys" pranešė apie taršos šaltinį, kuris smulkinto plastiko dalelėmis teršė "Vilniaus vandenų" nuotekų tinklą, valyklą ir Neries upę. Po kelių dienų įmonės darbuotojai nustatė dar vieną atvejį, kai smulkinto plastiko atliekos išleidžiamos į nuotekų tinklus. Taršos neleistinomis atliekomis atvejis nustatytas nuotekų šulinyje šalia Savanorių prospekto ir Liepsnos gatvės sankryžos Žemuosiuose Paneriuose.
Sausio pradžioje paaiškėjo, kad bendrovė "Grigeo Klaipėda" leido nuotekas į kanalą, vedantį į Kuršių marias. Bendrovės veiksmai padarė didelę žalą aplinkai. Teisėsaugos institucijos atlieka ikiteisminį tyrimą.
