Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis dalyvavo Lenkijos renginiuose, skirtuose Aušvico koncentracijos stovyklos (Aušvico-Birkenau) išvadavimo 75-osioms metinėms, ir labai stengėsi, kad šį kartą viskas vyktų sklandžiai.
Teiginys "šį kartą" yra esminis, nes ankstesnė savaitė tikrai nebuvo sėkminga Ukrainos vadovui. Viskas prasidėjo nuo nesėkmingų kalbų Pasaulio ekonomikos forume Davose ir diplomatinio nesusipratimo su Rumunija ir baigėsi visišku absurdu Izraelyje.
Aušvico išvadavimo metinės tapo konflikto dalimi, kur vienoje barikadų pusėje atsidūrė Lenkija, kitoje — Izraelis bei Rusija. Atminimo renginiai Jeruzalėje padarė kur kas didesnį įspūdį nei lenkų.
Įtakingiausios valstybės išreiškė savo požiūrį į konfrontaciją, kaip įprasta tarptautinėje arenoje, pagal jų dalyvavimo statusą. Jei Izraelyje Rusija, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir JAV buvo atstovaujamos labai aukštu ir aukščiausiu lygiu, tai Lenkijoje viskas vyko kur kas kukliau.
Tuo tarpu kai kurios Rytų Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, pabrėžtinai pasirinko Varšuvos pusę. Lietuvos Seimo pirmininkas teigė, kad geriau pagerbti nužudytų žydų atminimą jų mirties vietoje, kur ir nuvyko prezidentas Gitanas Nausėda.
Kalbant apie Baltijos šalių pasirinkimą, daug ką galima pasakyti iš esmės, tačiau formaliai jų veiksmai visiškai atitinka diplomatinės kalbos, kuria tokiais atvejais bendrauja skirtingų šalių atstovai, protokolą ir subtilybes.
Ukraina buvo vienintelė, kuriai pavyko atsidurti skandalo centre dėl jos lyderio, kuris Kinijos parduotuvėje elgėsi kaip garsusis dramblys, veiksmų.
Kaip žinote, Vladimiras Zelenskis išskrido į Jeruzalę dalyvauti Holokausto forume, tačiau staiga atsisakė vykti į pagrindinį renginį. Jokie paaiškinimai nepadės užglaistyti fakto, kad Ukrainos prezidentas tokiu būdu įžeidė ne tik ir ne tiek organizatorius, kiek žmones, kurių atminimui jis buvo skirtas.
Tuo tarpu Ukraina paprašė susitikimo su Vladimiru Putinu, kad susidarytų įspūdis, jog tai buvo tikrasis Zelenskio atvykimo į Izraelį tikslas. Kijevo atstovai labai arogantiškai tikėjosi, kad Rusijos prezidento dienotvarkėje atsiras tam vietos, ypač atsižvelgiant į bendrą kontekstą ir faktinį vizito forume atšaukimą.
Ukrainos lyderis visais aspektais turėjo palikti Izraelį nieko nepešęs ir pakenkęs šalies ir savo reputacijai.
Būtų neteisinga dėl visko kaltinti tik Vladimirą Zelenskį. Ankstesnis lyderis Petro Porošenka taip pat ne kartą tapo kritikos ir pajuokos objektu dėl netinkamų žingsnių tarptautiniuose renginiuose.
Panašu, kad tai yra visos Ukrainos problema.
Be jokios abejonės, viena iš šios padėties priežasčių yra gilus oficialiojo Kijevo, iš tikrųjų nemokančio užsienio politikos komunikacijų kalbos, kuri yra sudėtinga dėl savo subtilumo ir rafinuotumo, ir tiesiog protokolo normų, ignoravimas. Iš tikrųjų naujas santykių aiškinimosi su Rumunija atvejis įvyko dėl to, kad oficialiame prezidento kalbos vertime į anglų kalbą buvo neapdairiai pavartotas veiksmažodis, leidžiantis "neteisingai" interpretuoti, tai dar vienas patvirtinimas.
Greičiausiai Vladimiras Zelenskis, deklaruodamas savo atsisakymą dalyvauti Jeruzalės forume, norėjo atkreipti į save dėmesį ir nuoširdžiai nesuvokė, kokią žalą įvaizdžiui tai padarys jam ir jo atstovaujamai šaliai.
Be to, esminis nacionalinių ambicijų neatitikimas esamam potencialui yra labai skausmingas Kijevo valdžios institucijoms. Ukraina visur susiduria su daug platesnėmis kitų šalių, įskaitant Rusiją, Izraelį ar Lenkiją, galimybėmis. Kijevas nesupranta, kodėl Lenkijos prezidento atsisakymas vykti į Jeruzalę tapo politiniu demaršu, nors ir skandalingu, tačiau daug sklandesnis Zelenskio žingsnis buvo suvokiamas kaip gėdingas absurdas.
Ukraina jokiu būdu negali pripažinti ir sutikti su tuo, kad jos vieta yra ne šalia globalių ir regioninių jėgų, žaidžiančių nepriklausomą žaidimą (ir žinančių, kaip tai padaryti), bet su grupe trečiųjų svarbiausių Rytų Europos valstybių, kurių užduotis — laukti komandų iš Vašingtono ar Briuselio: a) sėdėkite ramiai; b) būkite tylūs.
Iš čia — didžioji dalis tarptautinių nesusipratimų. Stengdamasi paskelbti apie save kiek įmanoma garsiau, nacionalinė vadovybė veikia nepaisydama priimtų taisyklių, protokolo ir net sveiko proto. Vietoj to ji gauna naują marginalizacijos sūkurį ir augančią barbariškos šalies, kurios tiesiog "negalima įsileisti į padorus namus", reputaciją.
Be to, kuo toliau, tuo didesnis šešėlis krenta ant Ukrainos paramos grupės. Dėl šios priežasties atsiribojimas nuo žodžių ir veiksmų nuoseklumo nesilaikančio Kijevo vyksta labai intensyviai.
Taigi, garbingas ir tinkamas Vladimiro Zelenskio dalyvavimas dabartiniuose Lenkijos įvykiuose veikiau sumažins Varšuvos taškų skaičių, nei pridės.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
