— Ilona, ar dar neišvykai iš šalies? Aš ilgai tavęs nemačiau ir galvojau, kad tu, kaip ir daugelis mūsų bendrų, jau gyveni ir dirbi kur nors Ispanijoje ar Airijoje.
— Sveika, Laura. Taip, teisingai, išvažiavau į Vokietiją ir bandžiau ten susirasti darbą. Ir net radau tinkamą vietą. Bet kai pasvarsčiau apie būsimas išlaidas — nuomą už būstą, transporto ir maisto išlaidas, priėjau išvados, kad neverta nieko keisti. Lietuvoje gyvenu nuosavame bute, gaunu vidutinį atlyginimą. Kartą per mėnesį važiuoju į Lenkiją nusipirkti maisto produktų su draugais. Ir paaiškėjo, kad gyvenimas Vokietijoje ir Lietuvoje — beveik vienodas. Be to, po naujųjų metų minimalus darbo užmokestis Lietuvoje šiek tiek padidėjo, o mūsų įmonėje vidutinis darbo užmokestis jau artėja prie tūkstančio eurų. Taigi nusprendžiau kol kas likti namuose. Ir mano sesuo su vyru galvoja grįžti iš Londono po "Brexit".
— O aš — priešingai, galvoju apie išvažiavimą iš Lietuvos. Jūs turite gana paklausią profesiją, o aš negaliu rasti sau pakankamai pelningos veiklos. ir aš prižiūriu pagyvenusius tėvus. Jiems neužtenka lėšų net vaistams. Ir aš jiems išsiųsčiau papildomus du ar tris šimtus iš užsienio. Jie vis tiek gali pasirūpinti savimi ir vienintelis klausimas yra pinigų trūkumas. Mano 700 eurų atlyginimo ir jų pensijų sąskaitoms apmokėti nepakanka.
— Čia aš perskaičiau naujus mūsų statistikos duomenis apie atlyginimų dydį Lietuvoje ir nustebau. Pasirodo, vien pernai vidutinis lietuvių atlyginimas išaugo daugiau nei 10 proc. ir jau artėja prie 850 eurų. O daugelis įmonių jau moka daugiau nei tūkstantį eurų.
— Na, jei kviestiniai darbuotojai iš Ukrainos ir kaimyninės Baltarusijos mūsų neapleistų, mes jau seniai būtume gavę pusę tūkstančio eurų! Mūsų įmonėje dirba daugiau nei penkiasdešimt ukrainiečių. Ir aš žinau, už kokius pinigus jie sunkiai dirba. Mūsų lietuviai jau seniai būtų pabėgę nuo tokio atlyginimo į Prancūziją ar Vokietiją.
— Na, šiandien aš gaunu 1500 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių, taigi, manau, tai labai "padori" suma. Beveik tiek pat Ispanijoje uždirba mano draugė Diana. Be to, aš nemoku už buto nuomą. Ačiū Dievui, gyvenimas Lietuvoje gerėja kiekvienais metais. Galbūt, mes kada nors priartėsime prie Suomijos pagal gyvenimo lygį, kaip prieš 30 metų žadėjo išmintingasis Vytautas Landsbergis. Duok Dieve jam sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.
— Labai prašau, neminėk man šios pavardės! Jei ne ši šeimynėlė ir nepasotinama Dėdulės aplinka, mes jau seniai būtume gyvenę kaip Suomijoje.
