VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Sekmadienį naujai statomoje linijoje Pagėgiai-Bitėnai, ties Birštoniškiais, įvyko griūtis, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid".
Anot bendrovės, nuvirto keturios gelžbetoninės atramos. Per incidentą nei darbuotojai, nei gyventojai nenukentėjo — incidento metu statybos darbai nebuvo vykdomi, atramos nukrito linijos apsaugos zonos ribose.
Šiuo metu naujos linijos statybos darbai pristabdyti. Projektą vykdantis rangovas — AB "Kauno tiltai" — įpareigotas aptverti įvykio teritoriją ir pasitelkti visas reikalingas priemones saugumo ir tinkamo incidento priežasčių tyrimo užtikrinimui.
"Naujos 110 kV linijos Pagėgiai — Bitėnai tikslas — padidinti elektros energijos perdavimo patikimumą Pagėgių rajone. Nutiesus liniją bus taip pat bus užtikrintos techninės galimybės atsinaujinančių elektros energijos išteklių integracijai į elektros energetikos sistemą", — sakoma pranešime.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė apie liniją Pagėgiai — Bitėnai ryšiums su Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) projektu. Bendrovė "Litgrid" planavo užbaigti antrąjį projektą, skirtą Lietuvos energetikos sistemoms sinchronizuoti su europinėmis, kai bus užbaigta statyti nauja elektros perdavimo linija.
Pirmasis projektas buvo užbaigtas gruodžio pradžioje.
Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Šalys aiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.
Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.
Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad techniškai Baltijos šalys per kelerius metus gali pasiruošti BRELL ir įgyvendinti pasitraukimą iš BRELL, tačiau jos praras kai kuriuos pranašumus. Visų pirma, jie nebegalės atlikti energijos tilto vaidmens.
