VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama informaciją apie galimas naujas JAV sankcijas prieš dujotiekio projektą "Nord Stream-2", pareiškė, kad Berlynas atmeta bet kokius eksteritorialius apribojimus.
Anksčiau Vokietijos verslo laikraštis "Handelsblatt" pranešė, kad JAV gali įvesti naujas sankcijas projektui, jei Rusija bandys užbaigti dujotiekio tiesimą. Naujos sankcijos gali būti priimtos jau vasario arba kovo mėnesį, jų taikiniais gali tapti investuotojai arba įmonės, kurios dujotiekiu gaus rusiškas dujas.
"Vokietijos URM neužsiima spekuliacijomis. Vyriausybė palaiko ryšius su Amerikos partneriais visais svarbiais dvišaliais ir tarptautiniais klausimais. Vyriausybės pozicija yra gerai žinoma — ji iš principo atmeta bet kokias sankcijų formas", — komentavo laikraštį agentūra RIA Novosti.
Savo ruožtu Vokietijos energetikos ministerijoje pridūrė, kad įstaiga stebi įvykių raidą JAV, tačiau jų nekomentuoja.
JAV senate nėra įsitikinimo naujų sankcijų įvedimu. Tokį požiūrį išreiškė RIA Novosti demokratų senatorius, Užsienio reikalų komiteto narys Benas Kardinas. Jo kolega Krisas Kunsas pažymėjo, kad JAV senatas didžiąja dalimi priešinasi "Nord Stream-2" dujotiekiui, tačiau administracija nustatys konkrečių sankcijų įvedimą.
Kaip RIA Novosti paaiškino korporacijos "Fitch Ratings" skyriaus vadovas Dmitrijus Marinčenko, galimos papildomos JAV sankcijos negalės užkirsti kelio dujotiekio užbaigimui, tačiau gali padaryti nebeįmanomą tolesnį jo funkcionavimą. Jis taip pat neatmetė, kad žinios apie naujas sankcijas gali būti spekuliacijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusijai ir Ukrainai sudarius tranzito sutartį, JAV turi mažiau argumentų sugriežtinti sankcijų Rusijai režimą.
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Dujotiekio tiesimui aktyviai priešinasi Ukraina, kuri baiminasi, jog praras pajamas iš Rusijos dujų tranzito, nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios siekia eksportuoti į Europą savo suskystintas gamtines dujas.
Dujotiekį daugiausia remia Vokietija ir Austrija, kurios mano, kad projektas sustiprins Europos energetinį saugumą. Berlynas ir Viena taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos, kaip tiekėjos, patikimumą. Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra tik komercinis projektas.
JAV prezidentas Donaldas Trampas gruodžio 20 dieną patvirtino gynybos biudžetą 2020 metams, kuriame numatytos sankcijos "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream" projektams. Vašingtonas reikalavo, kad rangovai nutrauktų statybas.
Iš įmonių, kurios dalyvavo šiose statybose, JAV pareikalavo nedelsiant nutraukti darbą. Šveicarijos kompanija "Allseas" nedelsdama sustabdė savo dalyvavimą projekte.
Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, dujotiekio tiesimo ir paleidimo darbai turėtų būti baigti iki 2020 metų pabaigos arba iki kitų metų pirmojo ketvirčio. Jis pabrėžė, kad Maskva galės savarankiškai nutiesti dujotiekį, nepritraukdama užsienio partnerių, vienintelis klausimas yra laikas.
