VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Remiantis naujausiais JAV energetikos departamento duomenimis, Rusija yra antra pagal dydį šalies juodojo aukso importuotojų sąraše, antra —tik Kanada, skelbiam RIA Novosti straipsnyje.
Dėl savo sankcijų netekę sunkiosios naftos iš Venesuelos, amerikiečiai ieškojo alternatyvių tiekėjų. Ir jie rado tai užsienyje, nes rusiškos žaliavos tiesiog turi reikiamų savybių. Dėl to Maskva uždirbo milijardus dolerių.
Sėkmės kaina
JAV rudenį pirmą kartą per 70 metų tapo grynuoju juodojo aukso netto eksportuotoju. Remiantis JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos administracijos (PAV) duomenimis, rugsėjį šalis išvežė 89 000 barelių žalios naftos ir naftos produktų per dieną daugiau, nei importavo.
"Naftos pramonė sugeba nustebinti — šiuo atveju kalbama apie skalūnų revoliuciją, apvertusią naftos gavybos ir prekybos srautus aukštyn kojomis", — komentavo bendrovės "Rapidan Energy" vadovas Bobas Maknelis.Tačiau jis pamiršo paminėti, kad skalūnų pramonėje jau kitais metais prognozuojamas staigus sulėtėjimas: užfiksuotas telkinių išeikvojimas, didžiulės infrastruktūros išlaidos ir investicijų trūkumas. Investuotojai nėra pasirengę padengti augančio skalūnų įmonių apetito: po dešimties metų investicijų šį rinkos segmentą paaiškėjo, kad jis buvo labai nuostolingas — dauguma projektų neatnešė ilgai laukto pelno.
Remiantis konsultacijų bendrovės "Evercore ISI" duomenimis, energetikos įmonės išleido 280 milijardų dolerių daugiau, nei uždirbo per dešimtmetį. Amerikos skalūnų gamintojų akcijų indeksas nuo 2007 metų prarado 31 procentą.
Remiantis PAV prognoze, 2020 metais naftos gavyba JAV padidės tik 400 tūkst. barelių per dieną. Tai yra silpniausias rezultatas nuo 2017 metų. Energetikos ministerija baiminasi, kad skalūnų naftos gavybos augimas 2021 metais sumažės daugiau nei 50 proc.
Tai pirmiausia paveiks didžiausią "Permian" baseiną. Stambiausios naftos skalūnų kompanijos "Pioneer Natural Resources" ir "Centennial Resource Development" jau perspėjo apie gresiančią recesiją.
Daug, bet ne to, ko reikia
Be to, kad tokioje situacijoje perėjimo prie grynojo naftos eksportuotojo statuso teks palaukti, yra ir kita problema: daugelio naftos perdirbimo gamyklų technologija neleidžia naudoti tik lengvosios naftos, gaunamos iš "Permian" baseino ir Vakarų Teksaso telkinių.
Ji turi būti maišoma su sunkiąja nafta, kuriuos rafinavimo įmonės pirkdavo Venesueloje. Tačiau po to, kai Trampas įvedė sankcijas Venesuelos valstybinei įmonei PVSDA, Amerikos naftos perdirbimo gamyklos turėjo rimtų problemų dėl žaliavų. Paaiškėjo, kad niekas negalėjo pakeisti šių pristatymų.
Pati sunkiausia padėtis yra naftos perdirbimo gamyklos Meksikos įlankoje ir rytinėje pakrantėje, skirtos sunkiajai naftai perdirbti. Tarp jų — "Citgo Petroleum", "Valero Energy", "Chevron".
Alternatyva galėtų būti nafta iš Saudo Arabijos, panašios cheminės sudėties. Tačiau dėl sankcijų Venesuelai šalis neketina didinti gamybos apimčių. Vienintelė išeitis — pirkti Rusijos "Urals".
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) skaičiavimais, iki praėjusių metų balandžio mėnesio "Urals" tiekimas JAV pasiekė 150 tūkstančių barelių per dieną, to nebuvo nuo skalūnų revoliucijos pradžios 2011–2012 metais.
O rugpjūtį eksportas išaugo iki šešerių metų maksimalių apimčių. Anot FCS, vien per pirmąjį pusmetį amerikiečiai rusų naftą pirko už beveik tris milijardus dolerių (2018 metais tuo pačiu laikotarpiu — 1,6 milijardo).
Aiškus nugalėtojas
Per 11 mėnesių eksportas į JAV išaugo 3,1 karto — iki 4,28 milijono tonų. Vidaus įmonės uždirbo 1,95 milijardo naftos, dar 3,8 milijardo — iš naftos produktų pardavimo.
Kaip teigė JAV energetikos departamentas, spalį Rusija užėmė antrą vietą tarp naftos importuotojų, tiekusi 20,9 mln. barelių ir aplenkdama Meksiką ir Saudo Arabiją. Tik Kanada turi geresnių rezultatų. O Maskvai tai yra rekordas nuo 2012 metų, teigia "Caracas Сapital" analitikai.
Palyginimui — dar 2017 metais Rusija buvo tik šeštoji šiame sąraše. Beveik 40% JAV juodojo aukso importo atkeliavo iš Kanados, 9,4% iš Saudo Arabijos, Meksika turėjo 6,8%, Venesuela 6,7%, Irakas 6,0%.
"Be to, Maskvos ir Karakaso susitarimai dėl naftos gavybos, transportavimo ir pardavimo kitoms rinkoms tapo neįtikėtinai pelningu Rusijos verslu", — pabrėžiama laikraštyje.
Anot leidinio, remdamiesi JAV valdžios atstovų vertinimu, "Rosneft" per dieną disponuoja 400 tūkstančių barelių Venesuelos naftos — kai kurių pranešimų duomenimis, tai yra daugiau nei pusė produkcijos, kuri per mėnesį atneša beveik 120 milijonų dolerių.
Praėjus metams po Venesuelos naftos embargo įvedimo, akivaizdu, kad pralaimėjusieji yra Amerikos investuotojai, o aiški laimėtoja yra Rusija, rašo "The Washington Post".