VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Valentino dienos atvirukai, gėlės, saldainiai ir romantiški filmai — Valentino diena tvirtai įsigalėjo Vakarų kultūroje.
Kada žmonės pradėjo švęsti šią datą, ar šventasis kankinys Valentinas iš tikrųjų egzistavo, ar jis globojo "visus įsimylėjėlius" ir kaip mitas virto gryna komercija, skaitykite RIA Novosti autoriaus Antono Skripunovo straipsnyje.
Šventė, kurios nėra
Kartą Romos imperatorius Klaudijus suprato, kaip padidinti armijos kovingumą. Jei vyrai negalvos apie savo žmonas, jie kovos geriau. Taigi jiems reikia uždrausti tuoktis. Tačiau krikščionių bendruomenė nepakluso: naktį Romos katakombose visi įsimylėjėliai slapta susituokdavo. Jų meilę pašventindavo kunigas vardu Valentinas. Tai sužinojusi, valdžia jį areštavo. Kalėjime jis sutiko gražią prižiūrėtojo dukterį, vardu Julija. Prieš egzekuciją įsimylėjęs kunigas nusiuntė jai meilės laišką su parašu "Tavo Valentinas". Vėliau jis buvo kanonizuotas, paskelbdamas "visų įsimylėjėlių globėju".
Kiekvienais metais ši istorija plačiai skleidžiama vasario 14-osios išvakarėse. Nedaug žmonių susimąsto apie tai, ar ši istorija tikra. Stačiatikių cerkvėse pamaldų metu šią dieną šv. Valentino vardas neskamba — stačiatikiai ruošiasi Viešpaties Apsireiškimo šventei. Valentinas taip pat neminimas ir bažnyčiose — vasario 14 dieną Katalikų bažnyčia pagerbia Kirilo ir Metodijaus, slavų šviesuolių ir Europos globėjų atminimą.
Nors abi bažnyčios gerbia kankinį Valentiną. Tiksliau, kelius šventuosius, turinčius beveik identišką biografiją.
Keletas Valentinų
Apie ankstyvuosius krikščionių šventuosius mes žinome iš vadinamosios martirologijos — kankinių, nukentėjusių dėl tikėjimo, vardų sąrašai. Viename iš jų, parengtame VI arba VII amžiuje, minimas Valentinas iš Romos.
"Jis yra vienas iš tų šventųjų, kurių vardai yra teisingai gerbiami tarp žmonių, bet kurių darbai žinomi tik Dievui", — popiežius Gelasiusas I parašė laiške tikintiesiems 496 metais.
Tik žinoma, kad Valentinas iš Romos buvo nubaustas mirtimi Flaminijos kelyje (Via Flaminia), viena svarbiausių II – III amžių transporto arterijų. Periodiškai ten būdavo pakabinami nusikaltėlių kūnai. Matyt, ir krikščionių, nes jų veikla buvo laikoma neteisėta.
Ankstyvosios krikščionybės laikais netoli Romos gyveno kitas kankinys Valentinas — Interamnos miesto (dabar Terni) vyskupas. Pasak legendos, jis išgydydavo ligonius, atvesdamas juos į tikėjimą. Šiais stebuklais jis sukėlė Romos valdžios pasipiktinimą ir buvo nubaustas mirtimi. Irgi šalia Flaminijos kelio.
Ir kitas kankinys Valentinas, remiantis martirologijos duomenimis, "gyveno Afrikoje, kur ir kentėjo". Matyt, kalbama apie Kartaginą šiuolaikinio Tuniso šiaurėje. Apie jį daugiau nieko nežinoma.
Bet įdomu tai, kad pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį visų trijų kankinių atminimas buvo pagerbiamas tą pačią dieną — vasario 14 dieną. Anot istorikų, tokią tvarką VIII amžiuje įvedė krikščionių teologas Bede Garbingas. Bet jis nekalbėjo apie jokias "slaptas vestuves ir įsimylėjėlių apsaugą". Pasak jo, šie šventieji buvo gerbiami dėl ištikimybės Kristui.
"Neturime patikimų duomenų, kiek buvo šv. Valentinų. Mes žinome tik tai, kad jie gyveno ankstyvosios krikščionybės kankinių laikais (I – IV a. — Sputnik)", — sako Katalikų enciklopedijos vykdomasis sekretorius, religijotyrininkas Aleksejus Judinas.
Faktas, kad tą pačią dieną garbinami trys to paties vardo kankiniai, sukėlė sumaištį: kuriam šventajam pirmiausia reikia melstis? Kas svarbesnis? Be to, neaišku, kur tiksliai saugomos tikrosios relikvijos: Dubline, Glazge, Birmingeme, Madride, Prahoje, Romoje, Lvove ar Graikijos Lesbo saloje?
Dėl to Katalikų bažnyčia "perkėlė į žemesnes pareigas" visus Valentinus. "Po Vatikano II Susirinkimo liturginės reformos metu kalendorius buvo pakoreguotas. Daugelis šventųjų prarado bendrą bažnytinį statusą. Dabar kiekviena šalis turi savo liturgines tradicijas ir atitinkamai savo misalijas (liturgines knygas su kalendoriaus instrukcijomis — Sputnik)", — pažymi religijos tyrinėtojas.
"Paukščių diena"
Jei nė vienas iš trijų šventųjų Valentinų nėra susijęs su meilės tema, tuomet kodėl šiuolaikinė masinė kultūra išpopuliarino būtent šį vardą? Mokslininkai dėl to ginčijasi. Pagal visuotinai priimtą mokslo versiją, visų įsimylėjėlių šventė atsirado viduramžiais.
"Greičiausiai anglosaksų tradicijoje, būtent pas XIV amžiaus anglų poetą Džefrį Čoserį", — pabrėžia Judinas.
Būtent Čoseris, manoma, pirmą kartą paminėjo Valentino dieną eilėraštyje "Paukščių parlamentas". Jis pasakoja apie miško paukščių susibūrimo tradiciją pirmąją pavasario dieną poros paieškoms.
"Kaip tai susiję su vieno ar daugiau Šv. Valentinų bažnytiniu kultu — retorinis klausimas", — pabrėžia Katalikų enciklopedijos vykdomasis sekretorius.
Istorikai mano, kad Čoseris tokiu būdu tiesiog norėjo suteikti patikimumo populiariems įsitikinimams.
Buvo manoma, kad Anglijoje, kuriai būdingas švelnus klimatas, pavasaris ateina vasarį. Tiesiog niekas nežinojo tikslios datos. Britai pasirinko vieną iš dviejų variantų: vasario 8 dieną (tai pasiūlė Bede Garbingas) ir vasario 22 dieną (Sevilijos Šv. Isidoro versija).
Matyt, Čoseris ryžosi kompromisui, paskirdamas pirmąja pavasario diena, vasario 14-ąją, kankinio Valentino atminimo dieną.
"Čoseris pavasarį asocijavo su naujo gyvenimo pradžia, poravimosi sezonu ir panašiai. Todėl Šv. Valentino, kaip įsimylėjėlių globėjo, kultas prasideda nuo jo pateikimo", — rašo garsus britų filologas Henris Kelis.
Tačiau Valentino dienos kaip šventės nebuvo dar ilgai. Kalbama tik apie skirtingas liaudies tradicijas. Šv. Valentino, meilės globėjo, kultas įsišaknijo britų kultūroje tik XIX amžiaus pirmoje pusėje. Daugeliu atžvilgių, kaip pažymi Kelis, dėl romantizmo klestėjimo. Poetai ir menininkai sėmėsi įkvėpimo viduramžių kūriniuose, o tai prisidėjo prie Čoserio ir jo idėjų populiarumo.
Milijonai už "širdeles"
"Tiesiogiai ar netiesiogiai religinis gyvenimas reaguoja į tokius svarbius žmogaus gyvenimo įvykius kaip meilė, santuoka. Todėl, be Valentino dienos, šiuo klausimu yra daug tautinių švenčių", — sako Aleksejus Judinas.
Pavyzdžiui, kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse Dia dos Namorados yra švenčiamas birželio 12 dieną — Šv. Antano Paduviečio atminimo dieną.
Rusijoje panaši šventė vadinama Šeimos, meilės ir ištikimybės diena — siejamas su Muromo Peterio ir Fevronijos atminimo diena. Ji skirta ne tiek įsimylėjėliams, kiek šeimai. Tačiau vasario 14-oji visgi stabiliai dominuoja masinėje kultūroje. Ir nors šventė siejama su katalikų šventuoju, jam daugiausiai meldžiasi ne įsimylėjėliai, bet visų rūšių "širdelių", gėlių, saldainių ir minkštų žaislų pardavėjai.
Vien JAV Valentino dienos atvirukų per metus parduoda už 710 milijonų dolerių. O vidutinis amerikietis vasario 14 dieną, analitinės kompanijos "IBISWorld" duomenimis, dovanoms išleidžia 150 dolerių.
Iš viso Jungtinėse Valstijose Valentino dieną švenčia apie 186 milijonai piliečių (beveik 60 procentų gyventojų). Ir dauguma, anot viešosios nuomonės apklausų, neabejoja, kad Katalikų bažnyčia įsteigė šią šventę.
Pasaulietinis "parazitas"
"Katalikų bažnyčioje nėra Valentino dienos. Taip pat svarbu suprasti, kas turime omenyje kalbant apie įsimylėjimą. Bažnyčia palaimina tuos jausmus, kurie paruošia santuokai, arba jau santuokoje esančių žmonių jausmus, kurie elgiasi vienas su kitu kaip įsimylėjėliai", — paaiškina Romos katalikų bažnyčios Maskvoje Dievo Motinos arkivyskupijos generalinis vikaras kunigas Kirilas Gorbunovas.
Tačiau, pasak kunigo, didžioji dauguma švenčiančių Valentino dieną tai supranta kaip "neįpareigojančių seksualinių santykių" šlovinimą. Ir tai bažnyčia laiko "nei teisėta, nei naudinga".
"Taip atsitiko, kad šventojo kankinio Valentino šventė gavo sąsajų su kai kuriais ikikrikščioniškais papročiais, kuriuos vėliau perėmė šiuolaikinė masinė kultūra. Be abejo, Bažnyčia sveikina ir palaimina meilę. Bet meilę, susijusią su atsakomybe, tokią, kuri pasireiškia nepakartojamais santykiais — santuoka", — pabrėžia Gorbunovas.
Krikščioniškojo šventojo paminėjimas šventės vardu "neturėtų suteikti pagrindo manyti, kad Bažnyčia ragina laisvus santykius ir juos palaimina".
"Valentino diena yra grynai pasaulietinė šventė, kuri tam tikra prasme parazituoja pagal bažnyčios tradicijas", — apibendrina dvasininkas.
.jpg){kind=link}