Sovietmečiu žodžiai "informatorius" ir "seksotas" (sekretnyj sotrudnik — rusų, KGB slaptasis bendradarbis) buvo laikomi gėdingais. Galų gale jie daugiausia pranešė apie disidentus ir "tautos priešus". Šiandien naudojamas neutralus sinonimas "pranešėjas", kuris turėtų būti siejamas su patriotizmu ir aktyvia pilietine pozicija kovojant su korupcija.
Prokuratūra kol kas nepranešė, ar daug aktyvūs pranešėjai įskundė nepatikimų Lietuvos piliečių. Netiesiogines išvadas galima daryti tik remiantis trumpomis ataskaitomis, kad nei vienas iš pareiškėjų už įskundimą negavo piniginio atlygio. Ar tai reiškia, kad pažeidimai, apie kuriuos pranešė budrūs piliečiai, nebuvo ekonominio pobūdžio? Klausimas retorinis.
Aktyvistų skaičius taip pat šiek tiek glumina. Pranešama, kad per metus tik 36 žmonės iš 68 pranešusių apie pažeidimą gavo oficialaus pranešėjo statusą. Taigi, beveik pusė įtarimų buvo melagingi arba bent jau teisėsauga juose nematė jokių įstatymų pažeidimų. Darytina išvada, kad prokuratūra ir specialiosios tarnybos atidžiai ištyrė kiekvieną pareiškimą ir aiškiai atskyrė įstatymų pažeidimą nuo nepagrįstų kaltinimų.
Dar vienas įdomus pastebėjimas. Anot vyresniosios generalinio prokuroro padėjėjos Gintarės Bliujienės, kuri parengė pranešimą spaudai, "priimtų sprendimų" yra daugiau nei pareiškimą parašiusių žmonių. Iš to seka, kad tas pats asmuo, pavydėtinai aktyviai, rašė pakartotinius pranešimus apie tą patį, jo manymu, nusikaltimą. Lašas po lašo ir akmenį pratašo!
Ir dar, matyt, žmonėse gyva įskundimų gestapo ir NKVD genetinė atmintis. Už įskundimą galima buvo gauti "statinę uogienės ir dėžutę sausainių". Tais metais niekas itin nesigilino į pranešime išdėstytus faktus ir bet kokį pareiškimą beveik automatiškai pažymėdavo antspaudu "kaltas".
Ar šiuolaikiniai pranešėjai siekia ekonominių interesų? Taip. Pranešama, kad keturi piliečiai, t.y. beveik dešimt procentų tų, kurie rašė, norėjo gauti atlygį už suteiktą informaciją. Tačiau visiems buvo atsakyta, nes jų pranešimai "neatitiko būtinų sąlygų".
Ar pareiškimai valdžios struktūroms naudojami politinėms sąskaitoms suvesti?
Remiantis Generalinės prokuratūros informacija, keturi pranešimai buvo apie pažeidimus viešajame sektoriuje, apie melagingą apskaitą, turto pasisavinimą, piktnaudžiavimą, prekybą poveikiu, žalą gamtai.
Taigi "prekyba poveikiu" yra pažeidimų sąraše. O tai reiškia, kad buvo įskundimų prieš politikus ar aukšto rango pareigūnus. Ar oficialiai registruotuose pareiškimuose yra informacijos apie galimus kokio nors ministro ar stambaus politiko nusikaltimus? Dar nepranešama. Tik žinoma, kad Generalinė prokuratūra kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis vykdo penkis ikiteisminius tyrimus, o viena byla jau nusiųsta teismui. Dalis informacijos buvo perduota kompetentingoms institucijoms.
Šiandien visuomenėje prieštaringai vertinami šie pranešėjai. Kai kurie mano, kad lietuviai turėtų aktyviau demaskuoti pažeidimus viešajame sektoriuje. Jų nuomone, praėjusiais metais priimtu įstatymu siekiama tiksliai panaikinti korupciją ir šešėlinį sektorių ekonomikoje. Įstatymo oponentai tvirtina, kad visuomenėje atgijo visiškas nepasitikėjimas vienas kitu ir sugrįžta niūrūs laikai, kai už privačiame pokalbyje pasakytą pokštą buvo galima patekti į miško kirtimo vietą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
