VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Koronaviruso protrūkis jau paveikė Kinijos ekonomiką, nuostoliai šioje srityje pirmąjį 2020 metų ketvirtį sudarė beveik 1 trilijoną juanių (143,1 milijardo JAV dolerių), arba maždaug 1 proc. šalies BVP, sakė RIA Novosti analitikos centro "Taihe" mokslo darbuotojas Jiarui Zhang.
Pasak jo, viešojo maitinimo sektorius, turizmas ir mažmeninė prekyba nukentėjo labiau nei kiti.
Aukščiausia šalies vadovybė nuolat skelbia laikiną ir trumpalaikį epidemijos poveikio ekonomikai pobūdį, kartu žadėdama, kad įveikus ligą atsigaus ir vartotojų poreikiai, ir ekonominės plėtros varikliai. Tačiau analitikas mano, kad koronaviruso protrūkis daugelyje įmonių gali sukelti bankrotą.
Pirmoji banga
Zhang priminė, kad vyriausybė jau ėmėsi daugybės rimtų priemonių ligos plitimui pažaboti, pavyzdžiui, uždarė Uhaną ir kelis kitus Hubėjaus provincijos miestus, žymiai pratęsė Naujametines atostogas, operatyviai atšaukė svarbiausius renginius ir suteikė nemokamą lėktuvų ir traukinių bilietų grąžinimą, kad sumažėtų kelionių po šalį apimtis.
"Šios priemonės buvo tikrai reikalingos norint sustabdyti epidemijos plitimą, tačiau objektyviai jos taip pat darė didelę įtaką Kinijos makro- ir mikroekonomikai", — teigė ekspertas.
"Net jei kai kurie maisto paslaugų pramonės dalyviai gauna nedideles pajamas už maisto pristatymo paslaugas, tai vis tiek yra tik lašas jūroje", — teigė analitikas.
Pasak jo, turizmo pramonė taip pat nukentėjo. Pirmąjį 2019 metų ketvirtį šios sferos pajamos vien per Naujųjų metų šventes siekė apie 500 milijardų dolerių, o šiemet beveik nieko.
Be abejo, ši situacija turėjo įtakos mažmeninei prekybai, tačiau, pasak eksperto, dėl internetinių pardavimų pavyko šiek tiek kompensuoti mažmeninės prekybos nuostolius.
"Remiantis apytiksliais skaičiavimais, per trumpą laiką pirmoji epidemijos banga turėjo tiesioginį poveikį Kinijos ekonomikai 2020 metų pirmajam ketvirčiui ir dėl to buvo prarasta beveik 1 trilijonas juanių (143,1 milijardo JAV dolerių)", — teigė pašnekovas.
Atsižvelgiant į tai, kad 2019 metų pabaigoje bendras Kinijos BVP sudarė 99,08 trilijonus juanių (14,4 trilijono dolerių), tokie nuostoliai pirmąjį ketvirtį jau artėja prie 1 proc. BVP.
Naujos grėsmės
Jiarui Zhang pabrėžė, kad "gamybos įmonių nuostoliai kelia dar didesnį nerimą". "Darbų atnaujinimas vėluoja, tačiau, kaip ir tikėtasi, buvo sumokėta už patalpų nuomą, išmokėti atlyginimai, kas sudarė akivaizdžią grėsmę įmonių grynųjų srautams", — teigė ekspertas.
Pasak jo, grynųjų pinigų srautai apdirbamojoje pramonėje yra daug mažesni nei viešojo maitinimo ir turizmo pramonėje, o kai tik jie nutrūksta, likvidumo krizė gali peraugti net į bankroto grėsmę, ypač toms gamybos įmonėms, kurios iš pradžių turi palyginti mažą pelno maržą.
Kartu, pasak analitiko, gamybos ritmo pažeidimas paveiks visas gamybos grandines.
Jis paaiškino, kad šioje situacijoje daugelis įmonių susidūrė su didelių skolų ir mažo pelno problema, taip pat su sunkumais dėl ribotų grynųjų pinigų srautų.
"Kai kurioms įmonėms šios epidemijos poveikis gali būti paskutinis lašas, todėl turime atkreipti dėmesį ir į ilgalaikį šio protrūkio poveikį", — teigė ekspertas.
Pasak jo, siekiant užkirsti kelią šių įmonių likvidumo krizei pereiti į bankroto riziką ir toliau į kitus "finansinius negalavimus", reikalingos tinkamos gelbėjimo priemonės, "kurios turi būti tikslios ir greitos".
"Bet, kita vertus, epidemija gali turėti ilgalaikį poveikį apdirbamajai pramonei, nes ji turi silpną imunitetą ir dabar yra pagrindiniame transformacijos ir modernizacijos etape. Be to, koronaviruso įtaka tik paspartins natūralią atranką gamybos pramonėje", — pridūrė ekspertas.
Imuniteto grūdinimas
Tačiau, pasak analitiko, norint įvertinti epidemijos poveikį, "taip pat reikia įvertinti pačios Kinijos ekonomikos imunitetą pagal analogiją, kaip tas pats virusas skirtingais būdais veikia žmones, turinčius skirtingą imunitetą".
Jis priminė, kad netrukus po to, kai 2003 metais Kinija įstojo į PPO, buvo aktyviai išleisti šalies ekonominio atvirumo dividendai ir vystėsi investicijų bumas, todėl trumpalaikiai SARS epidemijos padariniai buvo greitai numalšinti, o ekonomika greitai atsigavo.
"Tačiau dabar Kinijos ekonomikos augimas struktūriškai keičiasi ir palaipsniui lėtėja (2019 metų pabaigoje BVP augimas sudarė 6,1 proc., ir tai buvo blogiausias rodiklis per tris dešimtmečius), bendras investicijų efektyvumas reikšmingai nepagerėjo, o struktūrinės problemos tebėra rimtos", — sakė ekspertas.
Jo nuomone, ši epidemija daro didelį ir tiesioginį poveikį paslaugų sektoriui, ypač viešojo maitinimo, turizmo, transporto ir pramogų pramonei, tačiau problemos šių sričių įmonėms yra susijusios tik su trumpalaike likvidumo krize.
"Nors trumpalaikių problemų yra, sisteminės rizikos nėra. Susiklosčiusi situacija yra Kinijos ekonomikos imuniteto grūdinimas, kuris iš esmės yra naudingas tvariam ir sveikam Kinijos ekonomikos augimui", — sakė Jiarui Zhang.
Gruodžio 31 dieną Kinijos valdžia informavo Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) apie nežinomos kilmės pneumonijos protrūkį Uhano mieste, esančiame centrinėje šalies dalyje. Ekspertai nustatė ligos sukėlėją — tai 2019-nCoV koronavirusas.
Už Kinijos ribų užsikrėtimo atvejai nustatyti Rusijoje, Ispanijoje, Italijoje, Suomijoje, Indijoje, Britanijoje, Pietų Korėjoje, Kambodžoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Japonijoje, JAV, Singapūre, Tailande, Kanadoje, Nepale, Vietname, Prancūzijoje, Australijoje, Malaizijoje, Vokietijoje, Šri Lankoje ir Filipinuose.
