Iškilmių ir eitynių metu valdžia paskelbė padidėjusį liaudies patriotizmą. Skeptikai, žvelgdami į vakarines eitynes su fakelais Vilniaus centre, kalba ne apie patriotizmą, o apie nacionalizmą.
— Juliau, mačiau, kaip išdidžiai vasario 16-osios vakarą žygiavai su fakelu rankose. Paaiškink man, kodėl visos šios parodomosios procesijos skanduoja nacionalistinius šūkius?
— Tu, Tadeušai, esi lenkas ir tau nelemta suprasti lietuvių, kurie šimtmečius kovojo už savo nepriklausomybę, jausmų. 1991 metų sausio 13 dieną su draugais krūtine gyniau Seimą nuo Rusijos okupantų ir netgi buvau apdovanotas medaliu. O kur tu buvai tais laikais, kai atkovojome Lietuvai laisvę?
— Beje, aš taip pat buvau prie Seimo. Bet tada tikėjausi, kad gavę laisvę įgysime visas demokratijos garantuojamas teises. O dabar paaiškėja, kad Lietuva skirta tik lietuviams? O kur dėti beveik pusę milijono kitų tautybių Lietuvos piliečių? Klausydamasis kalbų apie "Lietuvą lietuviams", aš nevalingai pradedu galvoti apie žydų pogromų ištakas fašistinės okupacijos metais.
— Na, čia nepalyginami dalykai. Tais metais lietuviai buvo įsiutę dėl sovietų okupacijos. Na, ir išliejo pyktį ant žydų. O dabar mes mylime ir gerbiame žydus ir nevarome jų iš Lietuvos.
— Žinoma, kai Lietuvoje liko ne daugiau nei trys tūkstančiai žydų, o prieš karą jų buvo daugiau nei 200 tūkst. Šiuo metu Lietuvoje yra beveik tiek pat rusų ir lenkų. Vadinasi, jie turėtų palikti savo protėvių kraštą, kad Lietuva taptų tik lietuviams?
— Neprovokuok manęs. Tarp rusų ir lenkų yra normalių žmonių, kurie lietuviškai kalba ne tik gatvėje, bet ir namuose. Jų kartais net neįmanoma atskirti nuo lietuvių. Valstybinių švenčių dienomis jie išdidžiai neša lietuvišką trispalvę, o ne Rusijos ar Lenkijos vėliavą. Ir net pasuose jų vardai ir pavardės jau seniai parašyti lietuviškai, o jų vaikai gimimo liudijimuose jau įvardinti kaip lietuviai. Tai yra "teisingi" rusai ir lenkai.
— Na, ką daryti su tais, kurie nenori pamiršti savo protėvių? O kaip su Europos tautinių mažumų chartija, užtikrinančia vienodas teises ir laisves visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant tautinio identiteto?
— Tai yra pagrindinė šiuolaikinės Lietuvos bėda, kad privalome laikytis kai kurių Europos įstatymų. Anksčiau mums buvo diktuojama, kaip gyventi iš Maskvos, o dabar iš Briuselio. O kur yra mūsų laisvė, apie kurią svajojome ne tik mes iki 1991 metų, bet ir Jonas Basanavičius 1918-iais?
