VILNIUS, vasario 19 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, kad europiečių galvose Kinija nustelbia Rusiją kaip pagrindinę grėsmę. Baltijos šalims tai labai blogai: jų teiginiai apie "Rusijos grėsmę" Vakarams nesukelia buvusio susidomėjimo, o bandydamos atitraukti Maskvą nuo Pekino ir sustabdyti Rusijos ir Kinijos aljanso formavimąsi, JAV ir ES gali visiškai nepaisyti Baltijos sąjungininkų interesų, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.
"Ne, jie čia nesutelkia dėmesio vien tik į Rusiją. Kasmet vis daugiau dėmesio skiriama Kinijai. Mes Europoje vis labiau suprantame, kad pasaulyje atsirado naujas globalus veikėjas, kurio planų nežinome ir kuriuo negalime visiškai pasitikėti. Tai yra Kinija", — sakė Kersti Kaljulaid Estijos žiniasklaidai, paklausta, kas buvo aptarta paskutinėje Miuncheno saugumo konferencijoje.
Pasak Nosovičiaus, Estijos žiniasklaida, matyt, gyvena 2014–2015 metų tikrovėje, kai bet kokiose diskusijose apie saugumą NATO šalyse buvo kalbama tik apie Rusiją. Toks atsilikimas laike yra būdingas Estijos ir Baltijos šalių žiniasklaidai apskritai.
Straipsnio autoriaus teigimu, Kaljulaid buvo priversta grąžinti tautiečius į realią tikrovę — dabar yra 2020 metai, o Vakarų sąjungininkams kasmet vis labiau nerimą kelia Kinija, o ne Rusija.
Estijai ir kitoms Baltijos šalims tai nėra gerai, nes jų antirusiškos pozicijos Vakaruose vis silpnėja.
"2014 metais buvo galima Briuselyje griežtai pasakyti: kaip jūs drįstate ES sumažinti mūsų subsidijas, kai Baltijos šalys yra "Rusijos agresijos" priešakinėje linijoje ir saugo Europą nuo "Rusijos grėsmės"! 2014 metais tai buvo veiksminga, nes tada patys Vakarai tikėjo "Rusijos grėsme", — rašo Nosovičius.
Vakarai iki 2020 metų šiek tiek nusivylė "Rusijos grėsme". Ji neišsprendžia jų problemų. Neįmanoma įveikti vidinio susiskaldymo pasitelkus bendro priešo įvaizdį. Tvirtinimus, kad "neteisingi" referendumo rezultatai ir "neteisingų" kandidatų pergalė rinkimuose sąlygoti Rusijos kišimosi ir Kremliaus įsilaužėlių, dabar kelia susierzinimą ar juoką.
"Rusijos grėsmės", be abejo, Vakarai neišmetė į istorijos šiukšliadėžę. Tačiau dabar dėl mažo efektyvumo ji nesukelia ankstesnio susidomėjimo. "Kinijos grėsmė" instrumentalizmo atžvilgiu yra daug fundamentalesnė ir perspektyvesnė", — tęsia mintį politikos apžvalgininkas.
Beje, anot jo, Estijos prezidentė yra ta unikali Baltijos šalių valdančiosios klasės atstovė, kuri nebijo dialogo su Rusija. Ji vyko į Kremlių susitikti su Putinu ir pakvietė Rusijos vadovą į Tartu.
Daugelis kolegų iš Baltijos šalių (taip pat ir pačioje Estijoje) tyčiojasi ir smerkia Kaljulaid už tokią beviltišką drąsą. Tačiau ką jie darys, jei Vakarai vis dėlto imsis ryžtingo žingsnio norėdami suvaldyti Kiniją ir pradės taktinius žaidimus su Rusija?
"Likti stebėtojais apleistose tvirtovėse pačiame pasienyje su Rusija, kai pasikeis "partijos linija", taps nesaugu", — mano Nosovičius.
Autoriaus teigimu, JAV ir ES taip pat gali paaukoti Lietuvą, Latviją ir Estiją, jei jos painiosis po kojomis ir kaišios savo nepalenkiamą antirusišką poziciją.
Taigi Vakarai, pripažinę "Kinijos grėsmę", verčia Baltijos šalis kalbėtis su savo kaimyne Rytuose. Kaip apie tai sakoma Baltijos šalyse, jei "nesėsi už stalo, atsidursi ant stalo".
