Buvusiam URATC vadovui pateikti kaltinimai dėl kyšininkavimo

Prenumeruokite
НовостиTelegram
Tyrimo duomenimis, bendrovės "Utenos regiono atliekų tvarkymo centras" vadovas pasinaudojo savo įgaliojimais asmeninei naudai

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Buvusiam uždarosios akcinės bendrovės "Utenos regiono atliekų tvarkymo centras" (URATC) direktoriui M. B. pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo, praneša Generalinė prokuratūra.  

Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas - Sputnik Lietuva
Teismas pratęsė nušalinimą nuo pareigų Panevėžio miesto merui

Kaltinimai dėl papirkimo, dokumentų suklastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti ir juridiniam asmeniui — vienai Utenos uždarajai akcinei bendrovei. Šios bendrovės direktorius A. K. kaltinamas tokiomis pat nusikalstamomis veikomis bei turto pasisavinimu, o bendrovės akcininkų vardu veikiantis G. G. — dokumentų suklastojimu.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad viena Utenos bendrovė 2016–2017 m. atliko įvairius darbus URATC direktoriui M. B. priklausančiame statomame name Utenos rajone, nupirko ir panaudojo įvairių statybinių medžiagų, reikalingų šiems darbams.

"Už darbus ir medžiagas statybų bendrovės direktoriui A.K. buvo mokama grynaisiais pinigais, kurie galimai pagal susitarimą buvo neapskaityti. Tyrimo duomenimis, M. B. jam pažadėjo, kad, pasinaudodamas savo įgaliojimais, turimomis pažintimis su verslininkais ir įtaka Utenos regione, ateityje tarpininkaus ir sudarys galimybes A. K. vadovaujamai bendrovei dirbti kituose statybos objektuose bei gauti subrangos darbų", — teigiama pranešime.

Įtariama, kad M. B. iš šio susitarimo gavo ne mažiau kaip 6 tūkst. 600 eurų turtinės naudos. Statybų bendrovės direktoriui A. K. bendravimas su URATC direktoriumi irgi buvo naudingas: priimdamas pinigus už atliktus statybos darbus ir medžiagas, jis galimai neįtraukė į bendrovės apskaitą pinigų ir pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės turtą. 

Įtariama, kad klastojant dokumentus ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, A. K. vadovaujamai bendrovei galėjo būti padarytas ne mažesnis kaip 38 tūkst. eurų nuostolis, ši bendrovė nesumokėjo ne mažiau kaip 6 tūkst. 600 eurų PVM mokesčio bei 3 tūkst. 160 eurų pelno mokesčio valstybei.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.

Naujienų srautas
0