VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su darbo vizitu atvyko į Briuselį, kur dalyvaus Europos Vadovų Tarybos sesijoje, skirtoje deryboms dėl Daugiametės finansinės programos, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Prieš prasidedant Tarybos darbo sesijai, prezidentas susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuriai pristatė Lietuvos prioritetus ES Daugiametėje finansinėje programoje 2021–2027 metams.
"Ambicingiems Europos Sąjungos tikslams įgyvendinti reikia tinkamo finansavimo. Todėl Lietuva pasisako už Europos Komisijos pasiūlytą Europos Sąjungos biudžeto dydį. Paskutinis Europos Vadovų Tarybos Pirmininko siūlymas vertintinas kaip nedidelis žingsnis į priekį derybose, siekiant subalansuoto sprendimo visai Europos Sąjungai. Tačiau dar laukia sunkios diskusijos. Lietuva ir toliau ryžtingai kels klausimus, susijusius su sanglaudos ir žemės ūkio politikos, Ignalinos AE uždarymo ir Kaliningrado tranzito finansavimu", — teigė prezidentas.
Susitikime Nausėda išreiškė Lietuvos palaikymą Europos Komisijos Žaliajam kursui, Lietuvos įsipareigojimus klimato kaitos srityje iki 2030 m., planus įgyvendinti klimato neutralumo tikslą iki 2050 m. ir žaliųjų finansų iniciatyvą.
Šalies vadovas priminė, kad šių įsipareigojimų pasiekimas tiesiogiai susijęs su derybomis dėl Daugiametės finansinės programos ir tinkamu sanglaudos ir žemės ūkio politikų, didele dalimi prisidedančių prie kovos su klimato kaita, finansavimo užtikrinimu.
Sumažintos subsidijos Baltijos šalims
Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.
Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.
