VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lenkijos valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" lyderio Jaroslavo Kačinskio sprendimas atsisakyti priimti vieną aukščiausių Lietuvos apdovanojimų yra taktinis žingsnis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų katedros docentas Jurijus Borisionokas.
Lenkijos valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" lyderis Jaroslavas Kačinskis atsisakė priimti vieną aukščiausių Lietuvos apdovanojimų — Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių, kuris įteikiamas už nuopelnus plėtojant dvišalius šalių santykius. Apdovanoti Lenkijos politiką pasiūlė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Tačiau vasario 16 dieną Kačinskio pavardė neatsidūrė asmenų, kuriems skiriamas apdovanojimas, sąraše. Kai kurios žiniasklaidos priemonės padarė prielaidą, kad priežastimi galėjo tapti nesutarimai tarp Lietuvos vyriausybės vadovo ir prezidento. Be to, Kačinskis Lietuvoje laikomas prieštaringu politiku.
Vėliau Lenkijos laikraštis "Rzeczpospolita" pranešė, kad Lenkijos valdančiosios partijos lyderis pats atsisakė apdovanojimo. Neva Kačinskis nenori priimti apdovanojimų, kol užima politinį postą.
Ekspertas Jurijus Borisionokas pažymėjo, kad Lenkijos politikas atsisakė priimti Lietuvos apdovanojimą, nes nenori dar kartą iškilti politinėje Lietuvos situacijoje.
"Gerai žinoma, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai ir per pastarąjį dešimtmetį, ir šiuo metu yra labai nepaprasti ir pirmiausia apsunkinti tuo, kad Lietuvoje gyvena lenkų bendruomenė. Šiuo atveju pačią Jaroslavo Kačinskio figūrą ir Vytauto Didžiojo ordino apdovanojimą galėjo gana neigiamai suvokti Lietuvos politinės klasės dalis. O esant tokiai situacijai, kai Lietuvoje ir Lenkijoje yra rinkimų metai, Lenkijos politikams geriau, kad šie Lenkijos ir Lietuvos prieštaravimai, tikriausiai, neapsunkintų situacijos", — pareiškė ekspertas.
Borisionokas mano, kad politiko sprendimas taip pat gali būti susijęs su naujojo daugiamečio ES biudžeto aptarimu, nes dabartinės derybos yra rimta problema Lietuvai ir Lenkijai.
"Verta priminti ir apie labai rimtą Varšuvos ir Vilniaus problemą ta prasme, kad po "Brexit", kaip jūs žinote, dabar viena pagrindinių diskusijų ES yra 2021–2027 metų biudžeto projektas, kuriame ir Lietuvai, ir Lenkijai numatyti rimti praradimai. Man atrodo, šiuo atveju galima sakyti, kad Kačinskis mano, jog Baltijos šalys ir Višegrado ketvertas, kuriems gresia šie ES subsidijų praradimai, turėtų laikytis kartu šioje situacijoje", — pridūrė jis.
