VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Rusijos uostuose gali išaugti švyturių, ledlaužių, navigacijos ir kanalų mokesčiai, rašo laikraštis "Kommersant".
Pranešama, kad Rusijos valstybinė jūrų uostų bendrovė "Rosmorport" parengė maksimalių tarifų projektą 2020–2022 metams. Be to, kai kuriais atvejais tarifai viršija dabartinius 154–177 kartus. Tikimasi, kad 2020 metais pajamos sieks 19,5 milijardo rublių (daugiau kaip 280 milijonų eurų), o 2025 metais — 25,4 milijardo rublių (daugiau nei 360 milijonų eurų).
Anot leidinio, tarifai nebuvo indeksuojami nuo 2016 metų, todėl "Rosmorport" negavo apie penkių milijardų rublių (apie 72,5 milijono eurų) ir kilo rizika, kad infrastruktūra bus nepakankamai finansuojama. Tuo pat metu išlaidos pastaraisiais metais padidėjo dėl poreikio atnaujinti laivyną.
"Rosmorport" žada, kad indeksavimas neviršys infliacijos lygio. Tačiau laivybos kompanijos, uostų darbuotojai ir krovinių savininkai baiminasi, kad tarifai padidės tris–keturis kartus.
Rusijos Federacijos transporto ministerija palaiko vienodų maksimalių tarifų nustatymą ir nusiuntė šią poziciją Rusijos federalinei antimonopolinei tarnybai. Šiuo metu Ekonomikos ministerija svarsto Federalinės antimonopolinės tarnybos pasiūlymą šiuo klausimu.
Pažymima, kad padidėjus mokesčiams, vietinių krovinių savininkams gali padidėti krovinių vežimo išlaidos. Be to, Baltijos šalyse, iš kurių Rusijos Federacija bando perorientuoti krovinių srautus, uosto mokesčiai šiandien yra mažesni, ir kylantys tarifai Rusijos uostuose gali neigiamai paveikti jų konkurencingumą.
"Kommersant" šaltinis didelėje chemijos pramonės įmonėje pranešė, kad pastebima bendra tendencija didinti uosto rinkliavas Baltijos jūros uostuose. Nuo 2020 metų jau buvo šiek tiek padidintos jūrų uosto akvatorijos locmano ir aplinkos rinkliavos, taip pat transporto saugumo rinkliavos tarifai.
"Rosmorport" atkreipia dėmesį į teigiamą patirtį, įvedant maksimalius jūrų uosto akvatorijos transporto saugumo rinkliavos tarifus — tai nelėmė staigaus apkrovos padidėjimo laivų savininkams: indeksavimas buvo tik 3,9 proc.
Padėtis su Baltijos jūros uostais
Rusija aktyviai dirba plėtojant uostus Baltijos jūroje, kad krovinius iš Baltijos šalių uostų perkeltų į vietinius uostus. Per pastaruosius dešimt metų Rusijos Federacija stato ir plėtoja savo infrastruktūrą, kad nepriklausytų nuo užsienio uostų.
Baltijos šalys mano, kad Rusijoje egzistuoja nuostata "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurių požiūris į ją nedraugiškas ir nepastovus.
Baltijos šalių politikai ir ekspertai jau ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių apimčių sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Baltijos šalių jūros uostų praradimai yra susiję su anglių perkrovimų, kuriuos Rusijos įmonės pradėjo vykdyti per savo uostus, sumažėjimu. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku rasti alternatyvų Rusijos kroviniams.
