VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Onkologas Michailas Laskovas atsakė į dažniausiai užduodamus klausimus apie vėžį.
Kaip gydytojas teigė leidiniui "Argumentai ir faktai", sveika gyvensena negarantuoja apsaugos nuo vėžio. Anot jo, tiksli navikų atsiradimo priežastis nėra nustatyta: tam yra daugybė veiksnių ir kai kurie iš jų yra labai individualūs.
"Ne visi jie yra susiję su gyvenimo būdu. Paveldimos genetinės mutacijos yra susijusios su tam tikros rūšies vėžiu (pavyzdžiui, kai kurios krūties vėžio formos yra paveldimos)", — teigė šaltinis.
Kartu jis pabrėžė, kad bet kokiu atveju žmonėms reikia laikytis sveikos gyvensenos ir rūpintis savo kūnu, kad nepatektų į rizikos grupę.
Laskovas pažymėjo, kad diagnozuojant vėžį negalima pasikliauti tik bendra šlapimo ir kraujo analize.
Šie tyrimai parodo bendrą organizmo būklę ir ne visada gali signalizuoti apie pavojingus procesus. Gydytojas pridūrė, kad skausmas taip pat nėra navikų požymis, nes daugelis vėžio rūšių ankstyvosiose stadijose yra be simptomų.
"Tas pats pasakytina ir apie kitus įspėjamuosius ženklus: staigų svorio kritimą, pykinimą ir karščiavimą, nors jie gali kilti dėl vėžio, tačiau neįmanoma diagnozuoti tik iš šių simptomų", — sakė jis.
Onkologas teigė, kad įvairių tipų piktybiniai navikai vystosi skirtingu greičiu. Štai kodėl kai kuriems pacientams šios ligos nustatomos jau vėlyvose stadijose, kai gydytojai nebegali padėti. Vis dėlto jis pabrėžė, kad prevencijai reikia reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus.
"Tarp tokių tyrimų yra PAP testas gimdos kaklelio vėžiui nustatyti, išmatų analizė, kolonoskopija ar sigmoskopija žarnyno vėžiui nustatyti", — teigė gydytojas.
Laskovas pažymėjo, kad daugelis vėžį vadina pagyvenusių žmonių liga, bet tai tik iš dalies tiesa. Su amžiumi organizme kaupiasi dalykai, kurie gali išprovokuoti navikų atsiradimą, aiškino jis.
Kita vertus, onkologinės ligos vaikams nustatomos net embriono vystymosi stadijoje.
Specialistas pastebėjo, kad žmonės visais laikais sirgo vėžiu. Todėl nuomonė, kad dėl šiuolaikinių technologijų plėtros padidėjo piktybinių navikų skaičius, yra klaidinga.
"Kitas dalykas, tobulėjant medicinai, žmogaus gyvenimo trukmė nuolat ilgėja, o diagnostikos priemonės tampa vis tobulesnės, todėl registruojama vis daugiau piktybinių navikų atvejų", — rašoma leidinyje.
Jis pridūrė, kad anksčiau daugelis paprasčiausiai neišgyvendavo iki navikų išsivystymo ir gydytojai ne visada galėjo juos atrasti.
"Dažniausios vėžio rūšys pasaulyje yra plaučių vėžys, žarnyno vėžys, odos vėžys, krūties vėžys moterims ir prostatos vėžys vyrams", — sakė Laskovas.
"Neretai po gydymo ligoniai visiškai pasveiksta. Tai priklauso nuo vėžio rūšies ir gydymo. <...> Pavyzdžiui, leukemijos atveju, jei atkryčio nėra per trejus–penkerius metus, galima teigti, kad ligos pasikartojimo tikimybė nėra didelė", — apibendrino onkologas.
