VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Šiame mieste vienoje vietoje susitiko ir Sergejus Jeseninas, ir akademikas Pavlovas, ir desantininkai. Ką dar žinome apie Riazanę? Verta čia vykti, pavyzdžiui, poilsio dienai. Tai, ko negalima praleisti keliaujant po senovinį miestą — RIA Novosti medžiagoje.
Ilgaamžės Kremliaus statybos ir "gynybinė" bažnyčia
Miesto širdį saugo ne galingos sienos, o gynybiniai pylimai. XIII a. Kremlius iš trijų pusių apsuptas upės ir per potvynius atsiduria vandenyje.
Prie įėjimo jus pasitinka varpinė, kurią miestelėnai pradėjo statyti XVIII amžiaus pabaigoje už miestiečių surinktus pinigus. Iš Kostromos pakviestas architektas pastatė pirmąją pakopą, o kitos trys užbaigtos tik kito amžiaus viduryje, už kiekvieną aukštą atsakingas vis kitas architektas.
Vietinė Dievo Motinos katedra yra labai panaši į Maskvos. Gėlių ornamentais iš baltų akmeninių drožinių galima grožėtis be galo.
Šis architektūros šedevras turi sudėtingą istoriją. Statybos prasidėjo 1684 metais, tačiau amatininkai per trejus metus pastatė tik rūsį. Juos pakeitė kiti, bet būtų buvę geriau, jei jie nieko nebūtų darę. 1692 metais beveik baigtas statyti pastatas sugriuvo — greičiausiai dėl klaidų skaičiavimuose.
Tuomet garsaus architekto Jakovo Buchvostovo (vienas iš Naryškinų stiliaus įkūrėjų) komanda šventovės statybą ir apdailą baigė tik 1702 metais. Kitas Kremliaus balto akmens statinys vadinamas "Olego rūmais", tačiau iš tikrųjų tai yra vyskupo namai. Pagrindinis aukštas yra antrasis, tai iškart parodo gražios langinės. Dabar čia įsikūręs kraštotyros muziejus.
Netoliese yra XVII amžiaus dviaukštis pastatas, tvartas grūdams laikyti. XIX amžiuje jis buvo paverstas viešbučiu. Šalia yra Šventosios Dvasios bažnyčia, XVII amžiaus dviejų aukštų akmeninė bažnyčia, žymi ne tik Riazanėje, bet ir visoje Rusijoje.
Šventovė buvo pastatyta po to, kai patriarchas Nikonas uždraudė statyti bažnyčias su dviem bokštais.
"Mažas namelis su trimis langeliais"
Taip apibūdino savo tėvų namus vienas garsiausių Riazanės vietinių gyventojų, fiziologas Ivanas Pavlovas ir pirmasis Rusijos Nobelio premijos laureatas. Šiandien tai yra memorialinio muziejaus-akademiko dvaro dalis.
Pavlovų šeima turėjo penkis vaikus. Jų kambariai buvo įrengti viršutiniame aukšte, o žemiau — tėvo, dvasininko kabinetas, tėvų miegamieji, svetainė, virtuvė ir valgomasis. Gyvenamoji aplinka buvo atkurta kuo tiksliau.
Be Ivano, trys jo broliai pamėgo gamtos mokslus. Tai galima suprasti apžiūrint į jų kambarius: mikroskopas, gyvūnų iškamšos, kolbos su chemikalais, knygos.
"Mokslo namuose" — Pavlovo šuns iškamša iš Leningrado eksperimentinės medicinos instituto ir kiti eksponatai, liudijantys apie mokslininko pasiekimus.
Drožinėtos trobos ir namas blaivininkams
Riazanės centre yra išlikę daugybė XIX–XX a. medinių konstrukcijų, nors ne visos yra geros būklės. Jos padaro miestą tikrai jaukų.
Pervomaisko prospekte neįmanoma nepastebėti bokšto su raižytomis langinėmis, juostomis, skirtingais bokštais ir kolonų imitacijomis. Dabar čia yra vaikų darželis, o XIX amžiaus pabaigoje čia gyveno prekybininkas Michailas Selivanovas, betoninių mozaikų gamyklos savininkas.
Seminarskajos gatvė pasižymi dviem mediniais pastatais: tai Ovsianikovo daugiabutis, kuriame dažnai lankydavosi vietinis poetas Sergejus Jeseninas, ir Jeropkinų šeimos lizdas (XIX amžiaus pabaigoje šeima atidarė pirmąją foto ateljė mieste).
Antrą aukštą Jeropkinai išnuomodavo, vienas iš nuolatinių gyventojų buvo Ivanas Zabela — operos dainininkės Nadeždos Zabelos, ištekėjusios už dailininko Michailo Vrubelio, tėvas. Pora čia svečiavosi du kartus. Dar visai neseniai abu pastatai buvo gyvenamieji. Bet dabar Ovsianikovo namas yra negyvenamas dėl prastos jo būklės.
Miesto parke esantys Dvarininkų namai daug geriau išsilaikę. Namas buvo pastatytas 1905 metais Riazanės blaivybės draugijos iniciatyva, kad visi gerai apsirengę piliečiai galėtų laisvalaikį leisti turiningai ir blaiviai.
Terasoje veikė nedidelis restoranas ir švediškas stalas, o salėje prie specialių stalų buvo lošiama kortomis. Sovietmečiu čia buvo įsikūrę Pionierių namai, o dabar tai yra regioninis liaudies meno mokslinis ir metodinis centras.
Grybai-žvalgybininkai ir desantininkų muziejus
Beveik visi Riazanės svečiai eina į miesto parką apžiūrėti paminklo "grybai su akimis".
Grybai XIV amžiuje veikė kaip "žvalgybininkai". Vietiniai juos rinkti ar spardyti draudė. Todėl, pamatę apgadintus grybus, jie žinojo, kad čia praėjo Aukso ordos kariai.
Riazanė yra laikoma Karinių oro pajėgų gimtine.
Mieste veikia Gvardijos aukštesnioji karinės vadovybės mokykla, kurioje rengiami desantininkai. Netoliese yra Karinių oro pajėgų istorijos muziejus.
.%D0%A4%D1%80%D0%B0%D0%B3%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D1%82.jpg){kind=link}