VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Jūrinio vėjo jėgainių plėtros darbo grupė pradėjo teikti rekomendacijas dėl jūrinio vėjo jėgainių parkų plėtros Baltijos jūroje. Apie tai pranešė Lietuvos energetikos ministerijos spaudos tarnyba.
"Sukūrus reikalingą teisinę aplinką ir vykstant vėjo energetikos plėtrai žemyninėje Lietuvos dalyje, sekantis žingsnis įgyvendinti atsinaujinančios energetikos tikslus — elektros energijos gamyba iš vėjo jėgainių Baltijos jūroje. Mūsų tikslas yra maksimaliai išnaudoti turimą jūrinio vėjo potencialą Lietuvoje ir tai daryti ekonomiškai tvariausiu būdu", — teigė viceministras Rytis Kėvelaitis.
Rekomendacijose turėtų būti nurodyti galimi jėgainių plėtros etapai, tinklo prijungimo modeliai, atsakomybės ir sąnaudų paskirstymas už prijungimą, jūrinių elektrinių parinkimas, būtini tyrimai, galimos paramos galimybės ir leidimų naudoti jūros teritoriją reglamentavimas. Tikimasi, kad darbo grupė pateiks rekomendacijas iki kovo pabaigos.
Anksčiau Klaipėdos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad Baltijos jūroje gali būti įrengtos maždaug 3,35 gigavatų galios vėjo jėgainės. Geriausia vieta tai galėtų būti zona, esanti 30 kilometrų nuo Šventosios, visai netoli sienos su Latvija, kurioje vėjo greitis yra nuo devynių iki dešimties metrų per sekundę, o jūros gylis yra 25–40 metrų.
Lietuva aktyviai plėtoja alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, tačiau, daugelio ekspertų teigimu, Lietuva neturi išteklių, kurie galėtų visiškai patenkinti šalies elektros energijos poreikius.
Duodamas interviu Sputnik Lietuva, Rusijos Aukštosios ekonomikos mokyklos, Pasaulio energijos rinkų tyrimo centro direktorius Viačeslavas Kulaginas pažymėjo, kad jei Lietuvoje saulės ar vėjo energija bus naudojama daugiau, tuomet elektros energijos tarifai šalyje padidės.
Remiantis statistikos agentūros "Eurostato" duomenimis, 2019 metais Lietuva užėmė žemiausią vietą pagal žaliąją energiją Baltijos šalyse. ES šalių reitinge Lietuva užėmė devintą vietą su 24,4 proc. rodikliu. Estijoje pagaminta 30 procentų visos energijos, sunaudojamos iš atsinaujinančių šaltinių, o Latvijoje — daugiau nei 40 procentų.
