VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius papasakojo, iš kur kyla didžiausia naujojo koronaviruso patekimo į Lietuvą grėsmė. Savo mintimis jis pasidalino asmeninėje Facebook paskyroje.
Pasak jo, pavojus kyla iš protrūkio zonos šalių: Kinijos, Italijos, Irano, Pietų Korėjos, Japonijos, Honkongo ir Singapūro.
"Didžiausia infekcijos patekimo rizika Lietuvai šiuo metu kyla iš šiaurės Italijos teritorijų dėl intensyvaus keleivių srauto ir santykinai didesnio COVID-19 atvejų skaičiaus. Šiuo metu Italijoje paimta apie 20 tūkstančių mėginių SARS - CoV-2 identifikuoti. Iš 1 049 Italijoje gydomų pacientų, 401 (38%) yra hospitalizuoti į ligonines ir 105 (10%) gydomi intensyvios terpapijos skyriuose, 50 pilnai pasveiko, o 29 mirė", — rašo Kasiulevičius.
Gydytojas priminė, kad COVID-19 mirtingumas Europoje yra 2,3–2,6 procento. Vadinasi, šimtui susirgusių tenka 2 arba 3 mirtys. Toks pats mirčių skaičius tenka 2000 ar 3000 susirgusių gripu. Europoje šiuo metu registruota apie 1200 COVID-19 infekcijos atvejų, o gripo infekcija kasmet apima iki 20 procentų Europos populiacijos. Kasmet nuo gripo Europoje miršta daugiau kaip 70 tūkstančių žmonių (Lietuvoje paprastai iki 20).
"Todėl šiandienos didžiausia grėsmė yra gripas, nebent SARS-CoV-2 sukeltų susirgimų skaičius Europos šalyse padidėtų 1000 kartų", — pabrėžia gydytojas.
Kasiulevičius priminė, jog tiek Lietuva, tiek kitos atsakingos Europos šalys imasi griežtų prevencijos priemonių. Atšaukiami didelio masto renginiai, rekomenduojama nevykti į endemines zonas, vykdoma patikra oro uostuose, mobilizuojami sveikatos priežiūros sistemos ištekliai, visuomenė informuojama apie asmens higienos priemonių laikymosi svarbą.
"Tikėtina, kad SARS-CoV-2, kaip ir kitų koronavirusų, sukeltas infekcijos protrūkis baigsis iki gegužės mėnesio. Didelė tikimybė, kad ši infekcija taps sezoniniu susirgimu, sugrįžtančiu lapkričio mėnesio pradžioje ir vėl pranykstančiu balandžio pabaigoje", — tvirtina gydytojas.
Taip pat jis pabrėžia, kad labai norisi tikėti, jog kuris nors iš šiuo metu tiriamų vaistų (pvz. remdesiviras) taps prieinamas ir pacientams jau lapkričio mėnesį, o saugi ir efektyvi vakcina jau 2021 metų vasarą.
Atsakydamas į klausimą, ar vienas Lietuvoje registruotas susirgimas gali tapti vieninteliu, gydytojas tvirtina, kad labai maža tikimybė, bet realiai situaciją Lietuvoje galėsime vertinti praėjus 2 savaitėms po pirmojo COVID-19 ligos atvejo registracijos Šiauliuose.
Gruodžio pabaigoje Kinijos valdžia pranešė apie nežinomos pneumonijos protrūkį Uhano mieste, Hubėjaus provincijoje. Vėliau paaiškėjo, kad jo sukėlėjas — naujas koronavirusas, kuriam buvo suteiktas oficialus pavadinimas COVID-19.
Užsikrėtusiųjų skaičius žemyninėje Kinijoje jau viršijo 79,8 tūkst. žmonių, 2870 mirė, per 41,6 tūkst. išgydyta. Už KLR ribų atvejai, remiantis naujausiais PSO duomenimis, 53 šalyse užkrėstų asmenų skaičius siekė šešis tūkstančius, mirė 86 žmonės.
Lietuvoje pirmas atvejis užregistruotas Šiauliuose vasario 28 dieną. Moteris atvyko iš Veronos. Šiuo metu ji izoliuota Šiaulių ligoninėje.
