VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Seime registravo rezoliucijos projektą, kuriuo parlamente siūloma pasmerkti "Rusijos Federacijos vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria neigia Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmenį, siekiant jį perkelti agresijos aukoms", pranešė "Ekspress nedelia".
Tekste taip pat minimas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, pažymint, kad jų vaidmuo, "pasmerkiant Centrinę ir Rytų Europą okupacijos ir priespaudos dešimtmečiams, yra įrodytas istorinių šaltinių".
Projekte teigiama, kad "Rusijos skleidžiama dezinformacija" yra skirta "pateisinti dabartinę agresyvią politiką".
Rezoliucija Seimas kreiptųsi į Europos Parlamentą, Centrinės ir Rytų Europos valstybių parlamentus, tarptautines organizacijas ir tarptautinę bendruomenę.
Gruodžio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Lenkija yra viena iš šalių, kurios pradėjo sąmokslą su nacistine Vokietija, ir Maskva turi šias derybas patvirtinančius dokumentus.
Rusijos vadovas papasakojo, kad Vokietijos fiureris Adolfas Hitleris pasiūlė 1938 metais ištremti žydus į Afriką, į ką tuometis Lenkijos ambasadorius Vokietijoje Juzefas Lipskis atsakė, kad jei jis tai padarys, Lenkija pastatys jam paminklą.
Komentuodamas atitinkamą dokumentą, Rusijos vadovas pasakė: "Niekšas. Antisemitinė kiaulė. Kitaip pasakyti negalima".
Putino žodžiai sukėlė pasipiktinimą tarp Lenkijos valdžios institucijų, kurios bando TSRS apkaltinti karo pradžia, nurodydamos į Molotovo-Ribentropo paktą. Lietuvos valdžia laikosi panašaus kurso.
Baltijos šalių politikai reguliariai pareiškia apie "sovietinę okupaciją" ir reikalauja atlyginti "žalą".
Be to, Lietuvos valdžia kai kuriuos nacių bendrininkus laiko "nacionaliniais didvyriais" ir nepripažįsta jų nusikaltimų Antrojo pasaulinio karo metu.
Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir pavadino jų pretenzijas absurdiškomis.
Maskva ne kartą pareiškė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios struktūros.
Taip pat skaitykite:
