Apskritai, ESBO nėra svarbi tarptautinė organizacija, ypač dabar, kai joje vis dažniau ignoruojamos tarptautinės teisės normos. Tačiau politikų pasisakymai šioje platformoje yra savotiškas lakmuso popierėlis, kuris parodo vienos ar kitos valstybės pozicijos esmę įvairiais klausimais.
Todėl buvo įdomu pažiūrėti, ką pasakys JAV atstovas toje organizacijoje. Jausmas po jo trumposios spaudos konferencijos dviprasmiškas.
Štampai, štampai, štampai...
Įžanginėje Gilmoro kalboje ir jo atsakymuose į klausimus galima išskirti du akcentus: demokratijos stoka Rusijoje ir pastarosios "agresija" Ukrainoje, įskaitant Krymo "okupaciją". Sakyti, kad diplomatas panaudojo daug štampų, reikštų nepasakyti nieko. Kartais susidarė įspūdis, kad jis visai atitrūkęs nuo tikrovės.
Pavyzdžiui, Kryme situacija "siaubinga": vietiniai totoriai areštuojami ir kankinami, nepriklausoma žiniasklaida blokuojama, o paprastas režisierius Olegas Sencovas buvo tiesiog nuteistas ir pasiųstas į GULAGą (taip — Gilmoras pavartojo būtent šį žodį).
Jo išvados paprastos: mes ne prieš Rusijos žmones (ypač tokius, kurie atsimena Borisą Nemcovą). Mes prieš Rusijos valdžią, kuri turi keisti savo vidaus ir užsienio politiką (ypač Ukrainos kryptimi). Amerika, anot jo, nepripažins Krymo aneksijos, kaip nepripažino sovietinės Baltijos valstybių okupacijos, ir neatsisakys sankcijų Rusijos atžvilgiu, kol pastaroji grąžins pusiasalį Ukrainai.
Atrodytų, standartiški teiginiai, ir galima buvo net nežiūrėti, ką pasakys Gilmoras, nes viskas buvo aišku iš anksto. Tačiau tam tikru momentu jam kažkas atsitiko, ir jis padarė du "keistus" pareiškimus.
Pirma, Baltijos valstybėms nėra ko bijoti Rusijos — "mes tikime, kad šiuo metu joms niekas negresia". Antra, numatyta konstitucinė reforma Rusijoje — ženklas, kad Vladimiras Putinas reaguoja į šalies gyventojų lūkesčius ir daro tai, "galbūt, daugiau, nei mes manome".
Ar Jums neatrodo, kad galai kažkaip nesueina? Viena vertus, Rusija vykdo agresiją Ukrainoje, kita vertus, jokios grėsmės Baltijos šalims nėra. Viena vertus, Rusijoje nėra demokratijos, kita vertus, prezidentas girdi žmones. Kaip visa tai paaiškinti?
Pagal Klauzevicą
O paaiškinimas gali būti netikėtai paprastas. Gilmoras šiandien yra vienas iš daugelio JAV pareigūnų, kurių kalbose neaišku, kada jie šneka pagal seną Valstybės departamento vadovėlį, o kada reiškia savo nuomonę, kuri gali būti tiek stebėtinai adekvati, tiek absoliučiai nekompetentinga. Galiausiai išeina taip, kad niekas negali suprasti, kokia iš tikrųjų yra JAV pozicija, ir net tai, ką sako valstybės sekretorius ir / ar prezidentas Donaldas Trampas galbūt yra tik "politinė migla".
Taip galbūt yra todėl, kad Amerikos elite šiandien vyksta arši kova, ir dabartinei administracijai labai sunku laikyti paslaptyje bet kokią svarbią informaciją, todėl jos pareiškimai yra prieštaringi, kad tiek vidiniai, tiek išoriniai priešai nežinotų, kas realiai yra Trampo galvoje. Tuo pat metu, neatmestina ir galimybė, kad kartais jis pats nežino, kokį sprendimą priims po minutės.
Kodėl tai svarbu Lietuvai? Atsakymas — Ukrainos pavyzdys. Kai Džo Baidenas buvo viceprezidentu, kuratorius ir instrukcijos jai buvo aiškios. Dabar neaišku, į ką orientuotis — šalies pasirinkimo laisvė prasiplėtė, bet ji nežino, ką su tuo daryti. Lietuvos padėtis, žinoma, ne tokia sudėtinga, bet tam tikras pasimetimas irgi juntamas — bandoma žaisti ir su demokratais, ir su Trampu, tikintis, kad viskas bus kaip anksčiau, ir Dėdė Semas neišduos.
Apibendrinant galima teigti, kad Amerikos kaip vieningos šalies daugiau nėra, ką patvirtina jos politinis susipriešinimas ir nenuoseklumas. Todėl "pavaldiniai" susiduria su sunkia užduotimi — suprasti ar net atspėti, ko nori "vadovas". O gal laikas apskritai keisti "darbovietę" ir pereiti į "europinę kompaniją"?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
