VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Estija jau seniai yra NATO "kibernetinė vitrina", o kaimyninės šalys į tai žiūri pavydžiai, sakė interviu Sputnik Lietuva informacinio saugumo srities ekspertas Andrejus Masalovičius.
"Istoriškai Estija daugelį metų veikė kaip NATO kibernetinė vitrina, nes ji buvo pirmoji prie jos prisijungusi. Atitinkamai kaimyninės šalys į tai žiūrėjo pavydžiai. Lietuva nusprendė pasivyti, bet Latvija neįtraukta, nes ji tiesiog atsiliko — šį kartą. Antra, Rusijai nėra ko bijoti kalbant apie tokias greitojo reagavimo pajėgas, nes yra puolamasis-gynybinis ir žvalgybinis kibernetinis ginklas", — sakė jis.
Masalovičius pažymėjo, kad Baltijos šalys terodo ketinimus, bet ne potencialą. Be to, ekspertas mano, kad pati iniciatyva naudinga, nes daugybė mokslininkų ir realūs programišių išpuolių atvejai rodo, kad niekas nėra apsaugotas.
"Žmonija prabudo kažkokioje naujoje neapsaugotoje skaitmeninėje planetoje, todėl reikia nustatyti žaidimo taisykles. Be to, tai ir džiugu, nes kyla sąmoningumas, nes anksčiau visos Europos šalis, ne tik NATO, bet apskritai, visi ėjo paskui JAV ir nerodė savo sąmoningumo. Bet kokių aljansų, kuriems nevadovauja JAV, atsiradimas visada džiugina. Reiškia, kad kažkas nori žaisti savo žaidimą, o pasaulis nustoja būti vienpolis", — pridūrė jis.
Lietuva, Estija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija pasirašė memorandumą dėl bendrų tarptautinių greitojo kibernetinio reagavimo pajėgų kūrimo. Susitikimas įvyko šią savaitę Zagrebe.
Planuojama, kad tarptautinė greitojo kibernetinio reagavimo komanda nuolat budės skirtinguose fiziniuose taškuose, pasirengusi bet kuriuo metu reaguoti į kibernetinę ataką.
Memorandumas buvo pasirašytas trečiadienį Zagrebe (Kroatija). Iš civilių ir kariškių sudarytos greitojo kibernetinio reagavimo komandos pavojingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikės — ir fiziniu būdu įsijungs į incidento likvidavimą bei tyrimą.
