VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Maitinimo grafiko įtaką metabolizmui ir svorio kontrolei ištyrė mokslininkai iš JAV, tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "PLOS Biology".
Vanderbilto universiteto mokslininkai Nešvilyje (Tenesis) ištyrė ryšį tarp valgymo laiko ir riebalų deginimo: jiems pavyko išsiaiškinti, kad norint numesti svorio mitybos grafikas yra ne mažiau svarbus nei kalorijų kiekis ir fizinis aktyvumas.
Yra žinoma, kad organizmas geriau virškina tam tikrus maisto produktus skirtingu laiku: pavyzdžiui, angliavandeniai gerai įsisavinami prieš pietus, o riebalai deginami miego metu. Taigi, jei daug suvalgysite ir eisite miegoti, jie paprasčiausiai nespės susiskaidyti.
Eksperimentas: sotūs pusryčiai prieš vėlyvą vakarienę
Mokslininkai stebėjo valgymo tvarkaraščio poveikį metabolizmui eksperimento metu: buvo nuolat stebimos dalyvių energijos sąnaudos, medžiagų apykaitos greitis ir kiti rodikliai.
Tyrimo metu vidutinio amžiaus ir vyresni savanoriai laikėsi vienodo režimo, miego ir fizinio aktyvumo. Mityba taip pat buvo vienoda pagal maisto kiekį ir kalorijas, skyrėsi tik režimas.
Pirmuoju atveju dalyviai pusryčiavo 8:00–9:00, pietavo 12:30–13:30 ir vakarieniavo 17:45–18:15. Antruoju atveju pilnaverčiai pusryčiai buvo pakeisti arbatos ar kavos puodeliu, o vakare buvo pridėtas panašios maistinės vertės vėlyvas užkandis 22:00–23:00.
Kodėl blogai vėlyva vakarienė?
Remiantis tyrimo rezultatais, maistas, suvalgytas vėlai vakare, yra suskaidomas žymiai blogiau nei tas pats maistas, suvalgomas ryte: riebalai ne deginami, o kaupiami, nes organizmas pirmiausia virškina angliavandenius.
Be to, mokslininkai pažymėjo, kad be pusryčių žmonės pastebėjo padidėjusį potraukį saldumynams, cukraus kiekis jų kraujyje buvo didesnis.
Specialistai padarė išvadą, kad norintys sulieknėti neturėtų apsiriboti per pusryčius, tačiau vėlyvos vakarienės geriau atsisakyti. Didelis intervalas tarp vakarienės ir pusryčių padeda numesti svorio ir neleidžia vystytis medžiagų apykaitos sutrikimams.
Taip pat skaitykite:
