Grįžkime į praėjusio penktadienio OPEC+ posėdį ir atkurkime šalių pozicijas ne pagal pačių susitikimo dalyvių, kurie galėtų būti įtariami norintys kažką apkaltinti dėl kilusių problemų, pareiškimus, o remiantis Vakarų žiniasklaidos informacija, kuri OPEC+ paprastai labai nemėgsta, o Rusijos nemėgsta dar labiau. Štai kaip britų agentūra "Reuters" apibūdina derybų eigą:
"OPEC ministrai ketvirtadienį pareiškė palaikantys 1,5 mln. barelių per dieną naftos gavybą iki 2020 metų pabaigos, be to, siekia pratęsti esamą 2,1 mln. barelių per dieną sumažinimą. Tai reikštų, kad iš rinkos būtų pašalinta iš viso apie 3,6 milijono barelių per dieną arba 3,6 procento pasaulinių atsargų.
Maskva penktadienį atmetė pasiūlymą sakydama, kad ji nori tik pratęsti esamą OPEC+ sumažinimą 2,1 milijono barelių per dieną. Tačiau reaguodama į tai, OPEC netgi atsisakė pratęsti esamus sumažinimus".
T. y. Rusija nieko nepažeidė ir nesulaužė jokių susitarimų. Apskritai paaiškėjo situacija, kai OPEC partneriai nusprendė Rusijai pritaikyti gerai žinomą schemą, kuri vadinasi "iš pykčio močiutei nušalsiu ausis". Sunku nustatyti, ar jie nusižiūrėjo šią strategiją iš mūsų kaimynų ukrainiečių, kurie šešerius metus nesėkmingai bandė ją pritaikyti Rusijos atžvilgiu, tačiau būtų visiškai neteisinga bandyti neleisti jiems įgyti labai reikalingos gyvenimo patirties.
Situacija, remiantis "Reuters" duomenimis, turėtų būti dar kartą apibūdinta visiškai suprantama prasme: Rusija pasiūlė palikti viską taip, kaip yra, ir nepasiduoti panikai. Užuot ieškoję kompromiso, OPEC šalių atstovai (tikriausiai pagrindinį vaidmenį atliko Saudo Arabija) nusprendė, kad vietoj kompromiso reikia laikytis principo ir sunaikinti net tai, ką Rusija pasiūlė palikti savo vietose, o paskui dar labiau pabloginti ir taip, kad visiems būtų kuo blogiau. T. y. pasirinkti tarp varianto "toliau mažinti gamybą tame pačiame lygyje, kuriame viskas jau buvo nustatyta" (nors tai nėra idealu, Rijado požiūriu) ir varianto "atšaukti viską, nugruntuoti rinką, pakenkti visiems ir padaryti žalą pirmiausia sau" (tai yra, "iš pykčio Kremliui nušalti ausis"), OPEC partneriai užtikrintai pasirinko variantą "nušalti ausis". Tiesą sakant, naftos kainų kritimo mastą greičiausiai lemia tai, kad tokio scenarijaus rinkoje niekas nesitikėjo, o blogiausias scenarijus, būdingas kainoms iki penktadienio derybų, buvo tiesiog dabartinių apribojimų išlaikymo variantas.
Vakarų partneriai, beje, nė kiek neabejoja, kas sukėlė naftos žlugimą. Pavyzdžiai: CNN antraštėje rašė: "Nafta krito tiek, kiek 1991 metais: Saudo Arabija pradeda kainų karą", pavyzdinė Europos finansinė spauda rašo antraštėje "Naftos katastrofa: kodėl Saudo Arabija pradėjo pasaulinį naftos kainų karą".
Saudo Arabija iš visų jėgų stengiasi ne tik sužlugdyti rinką, bet ir tai padaryti kaip įmanoma skausmingiau visam pasauliui (ne tik gaminančioms šalims) — šalis ne tik paskelbė, kad balandį jos nafta bus parduodama visiems su dešimties dolerių nuolaida už barelį, palyginti su biržos kainomis, informaciniame lauke taip pat buvo išplatintos žinutės, kad ji yra pasirengusi padidinti produkciją net trimis milijonais barelių per dieną. Naftos kainų kritimą sudaro trys komponentai.
Pirma: koronaviruso poveikis pasaulio ekonomikai (visos planetos rinkos, įskaitant JAV ir Europos Sąjungą, krenta ir yra akivaizdžiai apimtos panikos), dėl to mažėja naftos paklausa. Antra: OPEC susitarimo nutraukimas. Trečia: faktas, kad Saudo Arabija yra pasirengusi parduoti naftą su dešimties dolerių nuolaida, tai yra (šio straipsnio rašymo metu) yra apie 20 USD už barelį, o likusieji tiekėjai parduoda apie 30 USD kaina, jokios apimtys nekompensuoja šios nuolaidos.
Galbūt Rijadas turi iliuziją, kad Rusijos ekonomika subyrės nuo žemesnių naftos kainų ir tai privers Rusiją radikaliai persvarstyti savo poziciją, tačiau tai tik iliuzija. Rusija kryptingai ir ilgus metus ruošėsi būtent tam, kad dėl geopolitinių, diplomatinių ar ekonominių priežasčių (ar visų šių priežasčių derinio) tam tikru momentu gali smarkiai sumažėti naftos kainos. Kaip pabrėžia Rusijos finansų ministerija, "išlaikant stabilias žemas kainas, visų vyriausybės įsipareigojimų įvykdymo ir makroekonominio bei finansinio stabilumo išsaugojimo garantija yra pakankamas likvidaus turto kiekis NWF. Nuo 2020 metų kovo 1 dienos NWF likvidaus turto ir lėšų skaičius sąskaitoje sudarė daugiau kaip 10,1 trilijoną rublių (150,1 milijardo JAV dolerių), arba 9,2 procento BVP, to pakanka, kad būtų galima kompensuoti pajamų, kylančių dėl krintančių naftos kainų iki 25–30 JAV dolerių už barelį (2017 metų kainos) maždaug 6–10 metų."
Beje, pasidavimas OPEC partnerių spaudimui (net ir gresiant visiškam susitarimo suirimui) vargu ar buvo gera idėja, nebent todėl, kad rinkose dėl koronaviruso kyla panika, o tokios valstybės rinkos elgiasi neracionaliai. Kainų kritimas galėjo būti pratęstas tik laikui bėgant, nors reikia pripažinti, kad Saudo Arabijos pastangos "nušalti ausis" kritimą padarė gilesnį, nei būtų visais kitais atvejais, tačiau vėlgi, mūsų OPEC partneriai yra pagrindinės aukos.
Šiame kontekste verta priminti, kad Saudo Arabija turi fiksuotą kursą dolerio kurso atžvilgiu (ir šis kursas turės būti aktyviai saugomas deginant užsienio valiutos atsargas), 50 milijardų JAV dolerių biudžeto deficitas per metus yra 6,5 procento BVP, ir tai buvo "Brent" naftos kaina — 60 USD už barelį, o biudžeto balansavimo kaina ("Al Rajhi Capital" įvertinta nuo 2019 metų spalio mėnesį) — 71 USD už barelį. Tokiomis sąlygomis Saudo Arabijos užsienio valiutos atsargos (maždaug 501 milijardo JAV dolerių — 2020 metų sausio mėnesio duomenys) truks labai trumpą laiką, ypač atsižvelgiant į tai, kad Saudo Arabijos sąlygomis ("Forbes" skaičiavimai 2018 metais) Saudo Arabijos biudžetą sudaro 87 procentai pajamų iš naftos.
Atsižvelgiant į tai, Rusija atrodo kaip finansinio stabilumo standartas: biudžetas be deficito (akivaizdu, kad smarkiai kritus kainoms susidarys tam tikras deficitas, tačiau išeities taškas yra daug geresnis), kintama norma, naftos ir dujų įplaukų procentas biudžeto pajamose (Rusijos finansų ministerijos 2019 metų duomenys) — 40,8 proc.
Rusija turi visas galimybes laukti šio neramumų laikotarpio, kuris pirmiausia palies OPEC valstybių narių ir Amerikos skalūnų kompanijų ekonomiką. Ir dar labiau tai sukels vadinamąjį defliacijos šoką išsivysčiusiose ekonomikose, įskaitant JAV ir Europos Sąjungą. Tai gali atrodyti paradoksalu, tačiau per žemos naftos kainos sukelia didelį skausmą net "kolektyviniams Vakarams", ir tai lengvai patvirtina istoriniai precedentai ir naujausios žinios.
Pavyzdžiui, Amerikos televizijos stotis CNBC cituoja Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministrą Bruno Le Merą (Bruno Le Maire), kurį tiesiogiai transliavo prancūzų radijas "France Inter": "Noriu, kad Saudo Arabija kaip turtingiausių G20 šalių prezidentė (grupės — Sputnik) koordinuotų naftos kainą, kad ji ne šokiruotų rinkų".
"Ilgainiui, jei naftos kainos kris per daug, tai sukels nerimą rinkoms ir turės įtakos mūsų kompanijų bei ekonomikų finansavimui", — pridūrė jis.
"Bloomberg" energetikos specialistas Chavjeras Blasas (Javier Blas) prisimena istorinį precedentą, kai 1986 metais būsimasis prezidentas Bušas išskrido į Saudo
Yra pagrindo manyti, kad visos suinteresuotosios šalys ieškos daugiau ar mažiau priimtinos išeities iš situacijos ir, galbūt, anksčiau ar vėliau bus rastas sprendimas ir tam tikras kompromisas. Galbūt kitas OPEC+ techninio komiteto posėdis (Vakarų žiniasklaidoje skelbiama numatoma susitikimo data kovo 18 dieną) bus gera proga ieškoti ir nustatyti galimybes pagerinti situaciją. Tačiau Rusija yra gana pajėgi išgyventi neramumų laikotarpį finansų rinkose, net jei jis bus ilgesnis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
