VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Rytų Europos politinių tyrimų centras (angl. Centre for East European Policy Studies, CEEPS) apkaltino Kremliaus kontroliuojamą Rusijos žiniasklaidą tariamai kuriant "neigiamą Baltijos šalių įvaizdį".
Tyrimo skelbime rašoma, kad socialiniai tinklai ir Rusijos spauda skleidžia informaciją, kad Baltijos šalys yra skurdžios, o jų pramonė buvo sunaikinta vos žlugus TSRS.
"Tokių ekonominių pranešimų skleidimo tikslas yra pakirsti Baltijos piliečių pasitikėjimą savo valstybinėmis institucijomis ir sustiprinti Maskvai palankų požiūrį į užsienio politiką", — teigė CEEPS.
Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia, kad Rusijos žiniasklaida sąmoningai lygina Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonominius rezultatus su turtingiausiomis Europos šalimis, o ne su kitomis buvusiomis TSRS respublikomis, "kurios yra daug prastesnės padėties nei Baltijos šalys". Anot jų, tokiu būdu "Rusijos propagandistai" bando sukurti nostalgiją Tarybų Sąjungos laikams.
Kaip nurodyta, iš trijų Baltijos šalių, Lietuvos ir Latvijos gyventojai buvo labiausiai pažeidžiami išorinės propagandos, o Estijos visuomenė rodo didelį stabilumą.
Anksčiau Europos Komisija paskelbė pranešimą, kuriame skurdas ir socialinė nelygybė buvo įvardyti kaip pagrindinės Lietuvos problemos. Dokumente pabrėžiama, kad socialinės apsaugos išlaidos šalyje yra vienos mažiausių ES, o skurdo, socialinės atskirties rizikos lygis žymiai viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Baltijos šalys reguliariai yra ES antilyderių sąrašuose pagal gyvenimo lygį. Praėjusį vasarį "Eurostatas" įvardijo Lietuvą kaip vieną iš penkių šalių, kuriose piliečių skurdo rizika yra didžiausia. Lietuva aplenkė kaimynes Latviją ir Estiją.
Kai kurie ekspertai mano, kad žlugus TSRS ir Lietuvai įstojus į ES, šalis tapo Europos periferija, neturinčia jokios nepriklausomybės.
Visų pirma, interviu Sputnik Lietuva ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius teigė, kad ES dirbtinai palaiko žemą pragyvenimo lygį Lietuvoje, norėdama panaudoti šalies išteklius kitų Europos zonų plėtrai.
Baltijos šalių politikai nuolat kaltina Rusiją "pažeidimais" ir teigia, kad egzistuoja "Rusijos grėsmė". Vasario pradžioje Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) savo metinėje ataskaitoje pavadino Rusijos Federaciją "didžiausia grėsme Lietuvos saugumui ir jos užsienio politikai".
Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimą padarė kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusio ir Lietuvai neperspektyvaus antirusiško kurso.
Daugelis ekspertų mano, kad "Rusijos grėsmės" mito palaikymas reikalingas NATO kontingentams sutelkti prie Rusijos sienų.
Savo ruožtu Rusija ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Be to, Maskva pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus NATO pajėgos šalia Rusijos Federacijos sienų išaugo septynis kartus, o NATO naudoja Vakarų isteriją būtent tam, kad didintų ginklų ir kontingentų skaičių.
