VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Lietuvos atstovė Europos Parlamente Rasa Juknevičienė pagyrė prezidentą Gitaną Nausėdą už tai, kad jis savo kalboje Kovo 11-osios proga Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį pavadino prezidentu. Tačiau moteris pabrėžė, jog jai gėda dėl to, kad Landsbergis vis dar tebevadinamas faktiniu Lietuvos prezidentu.
"Jaučiu didelę kaltę, kad Lietuva iki šiol nesugebėjo juridiškai išspręsti šio klausimo. Man gėda, bet nieko negaliu padaryt, nes tokie Seimai išrenkami", — savo asmeninėje Facebook paskyroje pasidalino Juknevičienė.
Pasak jos, prieš 30 metų visame pasaulyje Landsbergis ir buvo vadinamas prezidentu, nes susitikinėjo su valstybių vadovais, pasirašė itin svarbią sutartį su RF prezidentu Borisu Jelcinu.
"Savo tuometine lyderyste jis buvo pats tikriausias Prezidentas", — pabrėžia europarlamentarė.
Politikė taip pat pasidalino savo pokalbiu su Andriumi Kubiliumi, kuris atkreipė dėmesį į tai, kad vienintelė Lietuva tuomet savo valstybės vadovu "išsirinko ne KPSS veikėją ar kokį persitvarkiusios kompartijos lyderį". Ir būtent todėl Landsbergis susilaukė patyčių.
"Aš jau turiu mažai vilčių, kad Lietuvoj rastųsi pakankamai politinės valios suprasti iš esmės, kokia didžiulė buvo Kovo 11-osios atsakomybė, kokie buvo darbai ir kokios lyderystės tada reikėjo. Turiu mažai vilčių, kad spėsim Tikiuosi, nesupyks visi kiti mūsų prezidentai, bet jie atėjo jau, kaip sakoma, "ant gatavo". Reikėjo tik tęsti", — užbaigė Juknevičienė.
Trečiadienį, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Nausėda savo šventinėje kalboje atkreipė dėmesį į Landsbergio vaidmens atkuriant nepriklausomybę svarbą bei pavadino jį prezidentu.
Vytautas Landsbergis Lietuvoje laikomas faktiniu šalies prezidentu, nors šių pareigų iš esmės niekada nėjo. 1990 metų kovo 11 dieną buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiuoju valstybės vadovu.
Vėliau aktyviai dalyvavo politiniame Lietuvos gyvenime. Ne vieną kartą buvo išrinktas į Seimą, ėjo Seimo pirmininko pareigas, tapo Lietuvos konservatorių partijos, vėliau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku. Lietuvai įstojus į ES, buvo išrinktas Europos Parlamento nariu.
Anksčiau Seime kildavo iniciatyvų suteikti Vytautui Landsbergiui prezidento ar valstybės vadovo statusą ir su tuo susijusias garantijas, bet nė viena nebuvo įgyvendinta.
