VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Gruzijoje artėjančio turizmo sezono išvakarėse daugėja kalbų apie poreikį normalizuoti santykius su Rusija. Jei šis normalizavimas neįvyks artimiausiu metu, oro susisiekimas tarp šalių taip pat nebus atkurtas, o tai reiškia, kad šių metų turizmo sezono metu bus patirta nuostolių. Analitinis portalas "RuBaltic.Ru" išsiaiškino su Gruzijos politiniais stebėtojais, ar Rusijos ir Gruzijos santykiuose klimato atšilimas yra tikras, rašo Ruslanas Vesnianka.
Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili kreipėsi į šalies parlamentą su tradiciniu kasmetiniu pranešimu. Be kitų temų, ji iškėlė santykių su Rusija, Abchazija ir Pietų Osetija problemas.
"Turbūt turime žengti naujus žingsnius ir parodyti savo pozicijas Rusijai. Bet kokiam klausimui, kurio neįmanoma išspręsti jėga, reikia nuovokumo ir pažangos. Gruzija nenuolaidžiaus teritorinio vientisumo klausimu ir ieškos būdų, kaip susitarti taikiai", — sakė Zurabišvili.
Tarp šalių nėra diplomatinių santykių — 2008 metais Gruzija juos nutraukė po to, kai Maskva pripažino Suchumio ir Cchinvalio nepriklausomybę.
"Jei Rusija pasinaudos okupacija tam, kad Gruzija pasuktų atgal savo keliu, ji to pasiekti negalės. Bet jei jos tikslas yra užmegzti naujus kaimyninius santykius su Gruzija, tai bus naudinga visiems. Tačiau siekiant užmegzti naujus santykius reikia pagarbos suvereniai valstybei, deeskalacijos ir deokupacijos", — sakė prezidentė.
Pasak straipsnio autoriaus, jos pranešimas šį kartą nesulaukė tokio atgarsio kaip pernai. Didžiausią susidomėjimą sukėlė Zurabišvili apeliacija į nekontroliuojamas buvusias autonomijas — Abchaziją ir Pietų Osetiją, tačiau ji vis tiek nepasakė nieko naujo.
"Kas susiję su okupuotomis teritorijomis, mes ėmėmės svarbių žingsnių ir turėtume pasiruošti įgyvendinti išsamesnę politiką: parodyti abchazams ir osetams ateities perspektyvas: buvimas vienoje valstybėje nekels jiems grėsmės, atvers kelią į Europą, klestėjimą, mūsų kalbos ir tapatybės išsaugojimą", — teigė Zurabišvili.
Straipsnio autoriaus teigimu, neaišku, ką Gruzijos prezidentės manymu reiškia posakis "naujais žingsniais" ir apie kokias neįmanomas "nuolaidas" ji kalbėjo, tačiau jei vyriausybė nori apsaugoti savo šalį ir jos žmones, ji turi rasti bendrą kalbą su bet kuria šalimi.
Todėl dialogas su Rusija turėtų būti įtrauktas į dabartinę Gruzijos darbotvarkę, siekiant pakeisti dabartinę padėtį, ištaisyti pastaraisiais metais padarytas klaidas ar bent jau sumažinti per tą laiką padarytą žalą.
"Todėl turi pasikeisti pati tarpusavio santykių ir bendravimo atmosfera, nes dabar nėra pasitikėjimo tiltų, susitarimų ir priemonių pasitikėjimui stiprinti; turime rasti bendrą pagrindą ir nesidubliuojančius interesus, kur galima apibrėžti bendrą požiūrį — tai turėtų būti abipusis judėjimas vienas kito atžvilgiu. Šiandien nesvarbu, kas ir kada išleido pirmąjį šitą konfrontacijos kadrą, reikia galvoti, kaip išspręsti problemą: nėra, kas tai darytų, išskyrus mus pačius. Ir jei yra kokių nors dialogo galimybių, tada jomis turėtų būti pasinaudota, kiekvienas iš mūsų turėtume pasakyti sau: "Pasaulis prasideda nuo manęs", — sakė nepriklausoma žurnalistė Mzevinar Chucišvili.
Jos nuomone, būtina visiems kartu — tiek kiekvienoje šalyje, tiek tarptautiniu lygmeniu — suvienyti tautas humanizmo ir teisingumo pagrindu.
"Pastarieji metai parodė, kad geriausias katalizatorius konfliktui išspręsti yra diplomatija ir sienų atidarymas. Ir mes turime padaryti viską, kad visuomenėje gimtų sveikas požiūris. Juk bet koks karas baigiasi taika, proto pergale. Taika — pats vertingiausias dalykas, kurį galime turėti, taika — tai patikimumas, ramybė mūsų artimųjų gyvybei ir sveikatai, tikėjimas rytojumi", — apibendrina Chucišvili.
Tačiau neaišku, ką prezidentė turėjo omenyje: argi Gruzija yra Europos Sąjungos narė, kad viliotų abchazų ir osetų visuomenę?
"Tikri, o ne veržlūs ES politiniai ir ekonominiai lyderiai toli gražu nenori matyti Gruzijos aljanse. Tačiau tai jai netrukdo, ir iš tikrųjų ji paragino Suchumį ir Cchinvalį vyti lauk Rusijos kariuomenę ir "gauti laimę" mainais", — pabrėžia politikos apžvalgininkas Georgis Achvledianis.
Eksperto teigimu, Zurabišvili, kaip ir didžiajai daugumai Gruzijos politikų, nė motais, kad Rusijos kariuomenė Abchazijoje ir Pietų Osetijoje yra okupantai tik Tbilisiui ir jo partneriams, o Suchumiui ir Cchinvaliui tai yra valstybė-partnerė, taikos ir saugumo tose teritorijose garantas.
O pačiai Maskvai prezidentė skyrė labai miglotą tezę: jei Kremlius bandys pakeisti provakarietišką Gruzijos kursą, tada nieko iš to neišeis, o jei norima užmegzti lygiavertiškus sąjungininkų santykius su visais regiono subjektais, tada visi jie tik džiaugsis tokiu posūkiu.
Todėl Achvledianis mano, kad, pirma, Zurabišvili nederėjo kalbėti visų regiono šalių vardu, nes nei Azerbaidžanas, nei Armėnija, nei nepripažinti ar iš dalies pripažinti Pietų Kaukazo subjektai jos tam neįgaliojo.
"Be to, Armėnija ir Azerbaidžanas palaiko partnerystę su Rusija, o Armėnija yra jos strateginė sąjungininkė. Trečia, Tbilisis turėtų permąstyti situaciją su Rusija ir pagaliau suprasti, kad jis neužima jokios pastebimos vietos Maskvos politinėje darbotvarkėje — šis klausimas kažkur užnugaryje, labai toli nuo Ukrainos, Sirijos ir Turkijos. Niekas Rusijos politiniuose sluoksniuose pabudęs neskuba gauti žinių apie Gruziją", — rašo Vesnianka.
Maskva neužtrenkė durų prieš Tbilisį, paliko jas atviras, tačiau pateikė aiškią sąlygą: jei nori įstoti į ES — vardan Dievo, bet jokių NATO ir antirusiškos retorikos.
Iš tiesų Gruzijos politikams vargu ar verta imti pavyzdį iš Ukrainos valdininkų, kurie griauna šalį savo provakarietišku kursu, "patriotizmu" ir aršia rusofobija. Geriau lygiuotis, pavyzdžiui, į Moldovą, kur panašioje situacijoje jie rado optimalų variantą, tinkantį abiem šalims.
