Pasaulinė naftos ir dujų rinka išgyvena sunkius laikus. Tam yra keletas priežasčių, o įvykių fone — spartus skalūnų naftos gavybos augimas JAV telkiniuose, "Sputnik Lietuva" pasakojo Rusijos Federacijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.
Iš pradžių kilo ir naftos kainos
Naftos gavybos augimas JAV tapo įmanomas dėl to, kad nuo 2016 metų pabaigos galiojo OPEC+ susitarimas dėl naftos gavybos apimties ribojimo, kuris leido išlaikyti aukštą žaliavų kainą. JAV nėra įtrauktos į šį susitarimą, todėl Amerikos gamintojai galėjo laisvai padidinti gamybą, pasinaudodami aukšta kaina. Didžiausias JAV naftos gavybos padidėjimas, bendrovės "BP" duomenimis, įvyko 2018 metais — 16,6 proc.
Atsižvelgiant į palyginti aukštas pastarųjų dvejų metų pasaulines kainas, daugelis projektų buvo pelningi, ir įsitikinimas, kad OPEC+ toliau mažins gamybą, o kainos išliks žemos, paskatino naujas investicijas į gamybos projektus, kurie yra ant pelningumo ribos.
Didėjanti naftos paklausa, taip pat ir iš Pekino, tam tikru mastu kompensuoja išaugusį naftos kiekį. Tačiau koronavirusas, kuris vasario mėnesį išsiveržė Kinijoje, tapo savotiška dabartinės krizės priežastimi. Kinijos įmonės sustojo, žmonių judėjimas buvo apribotas dėl karantino. Dėl to KLR energijos paklausa sumažėjo ir padidėjo perteklinė pasiūla pasaulinėje rinkoje. Kainos nukrito.
Negalėjo susitarti
OPEC+ susitarime dalyvaujančios šalys pradėjo diskutuoti apie galimybę sumažinti gavybą palaikant naftos kainas. Pagrindinis rėmėjas buvo Saudo Arabija, nes jai labai reikėjo aukštų kainų. Karalystė sudaro savo biudžetą, pagrįstą naftos kainomis, maždaug 72 USD už barelį. Saudo Arabijos vadovybė paskelbė plataus masto šalies modernizacijos programą, kuriai reikia išleisti daug pinigų. Vienintelis šių lėšų šaltinis yra angliavandenilių eksportas.
Rusija reikalavo, kad naftos gavybos kvotos būtų išlaikytos pirmojo 2020 metų ketvirčio lygyje. Iš pradžių Rusijos derybininkų pozicija buvo paremta tuo, kad dabartinį kainų kritimą lemia koronavirusas Kinijoje, o tai reiškia, kad kai jis praeis, Pekinas atkurs naftos paklausą, o kainos kils.
Be to, Rusijai tampa vis sunkiau susitarti dėl naujo gamybos sumažinimo: Rusijos energetikos ministerija neturi oficialių įgaliojimų nurodyti Rusijos įmonėms, kiek jos turi išgauti naftos, todėl, norint įvykdyti įsipareigojimus pagal OPEC+, šalies viduje reikia pasiekti sutarimą. Tai sunku padaryti dėl didelių kompanijų, kurios sugeba padidinti gamybą, pasipriešinimo — OPEC+ yra tikras jų ribotojas. Be to, neaišku, kiek reikia sumažinti naftos gavybą, nes krizės mastas (ir atitinkamai naftos paklausos kritimo mastas) dar nėra aiškus. Ir tai nepaisant to, kad derybos su OPEC+ Vienoje vyko dar prieš koronaviruso plitimą Europoje.
Todėl OPEC+ dalyviai negalėjo susitarti dėl naujų naftos gavybos kvotų po pirmojo 2020 metų ketvirčio. Tai reiškia, kad nuo balandžio 1 dienos visos dalyvaujančios šalys sieks maksimaliai padidinti naftos gavybą. Vien tik po šios naujienos naftos kainos pradėjo kristi. Neigiama tendencija sustiprėjo po to, kai Saudo Arabija paskelbė padidinanti produkcijos kiekį 3 mln. barelių per dieną ir suteikianti dideles nuolaidas jos naftos pirkėjams Europoje ir JAV. Pastarąsias kelias dienas pasaulyje laikosi maždaug 31 USD už barelį "Brent" markės produkto.
Pasekmės artimam užsieniui
Posovietinėms šalims tokie pokyčiai energijos rinkose sukelia skirtingas pasekmes. Rusijos biudžetas nepatiria deficito, kai naftos kaina yra 42,4 USD už barelį. Todėl dabar šalis pradės ne kaupti rezervo lėšas, o leisti pinigus iš jų biudžeto trūkumams kompensuoti. Tačiau turimų lėšų, pasak Rusijos Federacijos finansų ministerijos, pakaks tokiai kompensacijai šešerius metus (net jei naftos kaina laikysis 25 USD už barelį).
Tačiau tokios žemos kainos neišsilaikys ilgą laiką, nes kartu su jomis daugybė projektų visame pasaulyje, ypač skalūnų naftos gavyba JAV, taps nuostolingi ir sustos. Tai sukels tiekimo trūkumą ir padidins kainas.
Žinoma, dabartinės naftos kainos yra nepatogios Rusijai.
Padėtį apsunkina tai, kad "Gazprom" yra sudariusi daugybę dujų tiekimo Europai sutarčių, kurios yra susijusios su naftos kaina. Taigi, dujų kainos pagal šiuos susitarimus taip pat kris, o Rusijos biudžetas gaus mažiau pajamų iš dujų pramonės.
Kitos posovietinės šalys, išgaunančios naftą, atsidūrė tokioje pačioje padėtyje. Jos nukentės nuo mažėjančių pajamų. Tai taikoma Azerbaidžanui, Kazachstanui ir Turkmėnistanui. Be to, Kazachstanas ir Turkmėnistanas taip pat patirs žalos dėl to, kad Kinija atsisako tiekti angliavandenilius ir skelbia nenugalimos jėgos aplinkybes mažėjančios naftos ir dujų suvartojimo sąlygomis. Todėl neatmetama galimybė, kad Kinija sumažins tiekiamų naftos ir dujų kiekį Centrinėje Azijoje.
Kazachstanas, kaip ir Rusija, taip pat susidurs su augančia konkurencija Europos naftos rinkoje iš Saudo Arabijos. Rijadas sąmoningai teikia nuolaidas Europos vartotojams, siekdamas sukurti Rusijai problemų (Europa yra pagrindinė Maskvos rinka), priversdamas ją grįžti prie derybų stalo pagal OPEC+ ir sutikti su Saudo Arabijos sąlygomis.
Baltarusija gali gauti naudos. "Belneftechim" negali susitarti su Rusijos įmonėmis dėl naftos tiekimo sąlygų ir bando ieškoti alternatyvos. Saudo Arabijos nafta su nuolaida leis Minskui sumažinti naftos pirkimo kainą pasaulinėmis kainomis. Rijado diskonto norma gali padengti dalį transportavimo išlaidų, susijusių su naftos pristatymu į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Kitas poveikis Minskui yra tas, kad Rusijos naftos kainą Baltarusijai lemia formulė: pasaulio kaina atėmus eksporto muitą. Tačiau eksporto muitas apskaičiuojamas pagal rinkos kainas Europos rinkoje ir jis patenka į kotiruotes.
Minskui yra ir reikšmingas dabartinės krizės minusas: be pačios naftos, naftos produktai, kurie tradiciškai yra viena pagrindinių Baltarusijos eksporto prekių, tampa pigesni.
Todėl posovietinių valstybių ekonomikai dabartinis naftos kainų kritimas nėra geras. Naftos kompanijoms bus vis sunkiau pagrįsti padidėjusias dujų ir dyzelino kainas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
