VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. "Vieningų namų", vadinamų ES, šalys užsidaro: kovoje su pandemija — kiekvienas už save. Apie globalizaciją jau niekas nešneka, atėjo kita — atsiskyrimo — era. O šalia sienų yra likimo valiai paliktų piliečių, kurie dar visai neseniai didžiavosi "bendromis vertybėmis". Ką jaučia europiečiai ir kaip pasikeis ES po visuotinio karantino — RIA Novosti straipsnyje.
Virusas po migrantų
Paryžiaus gatvėse — kariuomenė ir šarvuočiai. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad šiandien tauta kovoja. Už savo sveikatą.
"Na, padėtis yra sudėtinga ir ją įveikti padeda tik senas geras nacionalizmas. Beje, jis grįžo labai greitai, kai kilo didžiulė grėsmė, — apie Paryžiaus nuotaikas pasakoja Prancūzijos sostinės gyventojas Henre Robier. — Kai kurios vyriausybės vis dar žvalgosi į Briuselį, užuot skubiai imdamosi veiksmų vietos ir nacionaliniu lygmeniu".
Pats Robier demonstruoja "seną gerą nacionalizmą", kritikuodamas savo kaimynus ir politikus dėl per didelio europietiškumo.
"Italijoje valdžios institucijos delsė, nes tikėjosi pagalbos iš išorės. Jei būtų pasielgę savarankiškai, galbūt jie būtų galėję užkirsti kelią tokiam sparčiam pandemijos plitimui. Prancūzijos prezidentas Makronas nenustoja apeliuoti į visos Europos solidarumą. Tačiau vietoj to sulaukia tik griežtos kritikos šalies viduje", — teigė šaltinis "RIA Novosti". Romoje gyvenantis Aleksandras Dunajevas mano, kad koronavirusas tik apnuogino jau kylančius Europoje prieštaravimus: "Diskusija apie vienybę ir vertybes ES prasidėjo ne su koronavirusu. Ji vyko jau 2015 metais, tuo metu, kai Europą ištiko migracijos krizė. Tada daugelio valstybių sienos taip pat buvo uždaromos".
Dunajevas situaciją paaiškina objektyviais sunkumais: "Pagrindinė problema dabar yra ta, kad koronavirusas užkrauna didelę naštą visų ES šalių sveikatos priežiūros sistemai. Todėl būtina uždaryti sienas ir užblokuoti viską, kas įmanoma. Ir taip, tai atsitinka nepaisant Mastrichto susitarimo dėl judėjimo laisvės."
Karantino priemonių racionalumą supranta daugelis, tačiau "nuosėdos" lieka. Pavyzdžiui, Venecijos valdžia, patyrusi didžiulius nuostolius dėl apribojimų turistams, yra pritrenkta šalių sąjungininkių elgesio.
Venecijos regiono parlamento narys Stefano Valdegamberi aiškina Italijos visuomenės nuoskaudas.
"Europos Sąjunga mums nepadėjo. Mes tiesiog buvome išjuokti kaip viruso nešiotojai, nors jis jau įsiskverbė į kitas šalis", — sakė jis RIA Novosti.
"Kaimynai nedelsdami pasinaudojo proga užblokuoti mūsų prekes pasienyje, nors ir ne be priežasties. Tačiau labiausiai gėdinga buvo tai, kad jie užšaldė asmeninių apsaugos priemonių, kaukių tiekimą tuo metu, kai mūsų ligoninių personalui kilo pavojus užsikrėsti. Vienintelė šalis, kuri parodė solidarumą su Italija, buvo Kinija. Mūsų ekonomika buvo sužlugdyta. Bet kokiu atveju italai sugebės atsigauti. Bet to neužmiršime", — sako Valdegamberi.
Kinija yra mūsų draugė ir sesuo
Italijos atstovas ES Maurizio Massari kovo 11 dieną pareiškė, kad Briuseliui reikia "atsitraukti nuo pažadų ir konsultacijų" ir skubiai pereiti prie veiksmų — "greitų, konkrečių ir veiksmingų".
Massari išdėstė savo poziciją straipsnyje "Politico". Ten jis paaiškino, kokios pagalbos laukė Roma: "Suteikti reikalingą medicinos įrangą, jos paskirstymą tarp šalių ir regionų, kuriems jos reikia. Šiandien tai reiškia pagalbą Italijai, rytoj toks poreikis gali iškilti bet kur".
"Italija paprašė suaktyvinti ES civilinės gynybos mechanizmą medicininės ir asmeninės apsaugos priemonių tiekimui. Bet, deja, nė viena ES šalis neatsakė į komisijos kvietimą. Atsakė tik Kinija dvišaliu pagrindu. Tai nežada nieko gero europietiškam solidarumui".
Massari turėjo priežasčių įsižeisti. Iš pradžių Vokietija uždraudė medicininių kaukių ir kitų apsauginių priemonių eksportą. Tuomet Austrija uždarė savo sienas su Italija tiems, kurie negalėjo patvirtinti, kad nėra viruso platintojai.
Tuo tarpu Kinija išsiuntė Italijai antrą lėktuvą su medicinine įranga, pirmuoju lėktuvu, be vaistų, buvo atskraidinta gydytojų komanda. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius taip pat kreipėsi pagalbos į Pekiną. Šalies, kandidatės į ES nares, vadovas labai nusivylė.
"Nėra jokio europietiško solidarumo. Visa tai pasirodė esanti pasaka iš knygos", — teigė Vučičius.
Kinijos liaudies respublikos vadovą Si Dzinpingą jis pavadino draugu ir broliu ir kritikavo Europos biurokratiją.
"Mes negalime iš ES importuoti prekių, medicininės įrangos ir vaistų Europos Sąjungos institucijų nurodymu. Šį įsakymą davė tie patys žmonės, kurie mus įspėjo nebendrauti su Kinija", — prisiminė Serbijos prezidentas.
"Susivienijimas reiškia, kad tam tikram laikotarpiui būtina atsiskirti, — dabar aiškina Makronas. — Ryte mes, kaip europiečiai, priėmėme bendrą sprendimą. Europos Sąjungos ir Šengeno zonos sienos bus uždarytos rytoj ryte. Kitos kelionės tarp ne Europos ir Europos šalių bus sustabdytos artimiausioms trisdešimt dienų", — sakė Prancūzijos prezidentas ir pridūrė: "Mes visi esame karo lauke. Už savo sveikatą".
Grįžimas prie ištakų
Šokas, kurį patiria Italija, nepraeis be politinių padarinių, sakė Rusijos politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.
"Kai italai išeis iš visuotinio karantino, prasidės aiškinimaisi. Pirmoji kaltininkė bus dabartinė Italijos vyriausybė, kurią sudaro kairieji eurooptimistai. Greičiausiai jie pralaimės rinkimus.
Grįš euroskeptikas Matteo Salvini. Italai primins "europiečiams" jų elgesį su sąjungininkais, kai jų šaliai buvo sunku. Pavyzdžiui, draudimą tiekti kaukes iš Prancūzijos ir Vokietijos. Tai nepamirštama", — tvirtina jis pokalbyje su "RIA Novosti". "Po tokio "solidarumo" bus iškeltas klausimas: ar Roma turėtų mokėti įmokas į bendrąjį ES biudžetą. Atsisakymas sumokėti bus prielaida išeiti iš ES", — prognozuoja Nosovičius.
Šalims, kurias labiausiai paveikė virusas, reikės lėšų kovai su pasekmėmis.
"Net iki tol nebuvo pakankamai pinigų. Neseniai buvo svarstomas septynerių metų Europos Sąjungos biudžetas. Daug diskusijų kilo dėl išlaidų paskirstymo, — primena RIA Novosti pašnekovas, — Praktiškai tai pasireikš subsidijų mažinimu Rytų Europos šalims. Visų pirma, todėl, kad jos mažiausiai nukentėjo, visų antra, todėl, kad šis regionas objektyviai turi mažesnę vertę ES. Italija yra Europos civilizacijos lopšys su labai svarbia rinka. O Lenkija, Vengrija ir Rumunija neatspindi tokios vertės — nei praktinės, nei simbolinės".
Todėl europiečiai pirmiausia jaučiasi kaip nacionalinių valstybių piliečiai, apibendrina Nosovičius. Europos integracija yra tik tai, kuo buvo ketinama būti — naudingas ekonominis mechanizmas.
Pasak Nacionalinės strategijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Kostino, "ES, kaip vieningo valdymo organizacija, praleido galimybę tapti tikrai veiksminga net tada, kai koronaviruso grėsmė nebuvo paplitusi tokiu bauginamu mastu — Europos Sąjunga paralyžiuota, o visi epidemijos neutralizavimo darbai krito ant nacionalinių vyriausybių, kurios nebuvo pasirengusios šiam įvykių posūkiui, pečių", — priduria "RIA Novosti" pašnekovas ir daro išvadą, kad pandemijos padariniai tik sustiprins vieningos Europos identifikavimo krizę.
