VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Lietuvos bankas nemano, kad "Swedbank" Lietuvos skyrius galėtų dalyvauti atliekant didelio masto pinigų plovimo operacijas, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.
Specialistai pažymėjo, kad "Swedbank" turi labai konservatyvią politiką klientų ir nerezidentų, turinčių didelę riziką Lietuvoje, atžvilgiu. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje atliekamų riziką keliančių operacijų lygis yra labai žemas.
Lietuvos bankas apibrėžė griežtas ir aiškias pinigų plovimo prevencijos kryptis: "Swedbank" Lietuvos filialo verslo modelis buvo reguliariai stebimas, atskirai nagrinėjamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, įvertintas banko priemonių efektyvumas patikrinus.
Pažymima, kad visas Lietuvos regionas pajus neigiamus padarinius, nustatytus būstinėje Švedijoje, nes tik nedaugelis atsižvelgs į šalies ypatumus analizuodami visame regione kylančią pinigų plovimo riziką.
Lietuvos bankas paragino stiprinti bendradarbiavimą su užsienio priežiūros institucijomis ir susitelkti kuriant regioninę finansų rinką, atsparią pinigų plovimo rizikai.
Praėjusių metų vasarį didžiausias Švedijos bankas "Swedbank" buvo įtariamas dalyvavimu pinigų plovime kartu su "Danske Bank". Švedijos SVT žurnalistų atlikto tyrimo duomenimis, tarp dviejų bankų "įtartinų sąskaitų" buvo pervesta apie keturis milijardus eurų.
Po to "Danske Bank" paskelbė nutraukiantis veiklą Baltijos šalyse ir Rusijoje. Tuomet Latvijoje ir Estijoje buvo nerimaujama, kad panašų sprendimą gali priimti kiti Skandinavijos bankai, turintys filialus Baltijos šalyse.
Interviu Sputnik Lietuva ekspertas Aleksandras Nosovičius po 2019 metų gegužės mėnesio Lietuvos prezidento rinkimų pažymėjo, kad Gitano Nausėdos pergalė buvo gana nuspėjama, nes už jo "populiarinimo" stovėjo didelis Skandinavijos bankų kapitalas.
Jis pažymėjo, kad Baltijos šalims būdingas dominavimas Skandinavijos įmonių, visų pirma bankų, ekonomikoje. Anot Nosovičiaus, pas ką sukoncentruotas šalies turtas, tas ir atvedė į valdžią savo kandidatą.
Taip pat skaitykite:
