VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Stanfordo universiteto mokslininkai pateikė pirmąjį galimo naujojo SARS-CoV-2 koronaviruso perdavimo į aplinką būdus ir veiksnius, turinčius įtakos jo plitimui. Rezultatai skelbiami žurnale "Environmental Science & Technology".
Neseniai buvo paskelbta daugybė mokslinių straipsnių apie naujojo koronaviruso genetinę struktūrą ir jo poveikį žmogaus organizmui, tačiau praktiškai nežinoma, kaip virusas, sukeliantis COVID-19, plinta aplinkoje ir infrastruktūros ryšiuose, pirmiausia vandenyje ir ore.
Neseniai JAV nacionalinis mokslo fondas pradėjo finansuoti projektą, skirtą tirti koronavirusų perdavimą tarp odos ir kitų medžiagų, ultravioletinių saulės spindulių poveikį koronavirusams bei ryšį tarp ligos protrūkių ir virusų koncentracijos nuotekose.
Projekto vadovės — dvi Stanfordo universiteto civilinės inžinerijos ir aplinkos inžinerijos profesorės Alexandria Boehm ir Krista Wigginton paskelbė preliminarius stebėjimų rezultatus.
"Mes neturime aiškaus supratimo, kokios viruso savybės ir aplinkos veiksniai kontroliuoja viruso stabilumą aplinkoje, pavyzdžiui, aerozoliuose ir lašuose, paviršiuose, įskaitant odą, ir vandenyje. Kai atsiranda naujas virusas, mes negalime iš karto numatyti, kaip jis elgsis aplinkoje", — cituojami Alexandria Boehm žodžiai universiteto pranešime spaudai.
Mokslininkės pažymi, kad virusų elgesys išorinėje aplinkoje labai priklauso nuo jų struktūros. Yra virusų, "apvyniotų" lipidų sluoksniais, padedančiais išvengti susidūrimo su šeimininko imunine sistema — visi koronavirusai yra šio tipo.
Štai dauguma žarnyno patogenų, tokių kaip norovirusai ar rotavirusai, išsiskiria su žmogaus ekskrementais ir lengvai plinta vandenyje.
Nepakankamų žinių apie koronavirusų elgesį aplinkoje problema yra ta, kad mokslininkai manė, jog virusai gyvena tik organizmų viduje ir šalia jų, taip pat kurį laiką ant atvirų paviršių, tačiau neplinta vandenyje ir ore.
Tačiau, kaip pažymi tyrėjos, informacija, kad naujas SARS-CoV-2 koronavirusas buvo aptiktas sergančių žmonių išmatose, verčia nerimauti.
Savo darbe mokslininkės atkreipė dėmesį į galimas grėsmes, kurias SARS-CoV-2 kelia vandens šaltiniams.
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugybė kliūčių ir valymo filtrų, įrengtų vandens tiekimo sistemose, pakankamai stipriai veikia virusus, panašius į SARS-CoV-2.
"Mažai tikėtina, kad tai gali būti pagrindinis perdavimo būdas, tačiau žmogus gali užsikrėsti per fekalijomis užterštą vandenį", — rašo mokslininkės.
Tačiau norint padaryti konkrečias išvadas, tyrimo autorės sako, kad reikia kiekybinių stebėjimų, kurie galėtų būti išplėsti siekiant suprasti virusų atsparumą kitose terpėse.
Pavyzdžiui, kai kurie ankstyviausi duomenys apie SARS-CoV-2 išmatose tyrimus buvo pateikti kaip viruso geno kopijų skaičius vienam tepinėlio mėginiui, nenurodant išmatų masės. Deja, vien šie duomenys neleidžia numatyti SARS-CoV-2 koncentracijos nuotekose.
Tyrėjai ragina bendradarbiauti kitų sričių mokslininkus, pirmiausia virusologus, kad būtų sukurta nuolatinio nuotekų stebėjimo sistema, padėsianti aptikti naujus ir potencialiai pavojingus virusus.
"Jei galėtume sukurti naujų virusų išgyvenimo aplinkoje stebėjimo modelius, tai būtų didžiulis žingsnis į priekį. Norėdami tai padaryti, turime suprasti, kaip viruso savybės, tokios kaip dydis ir struktūra, kartu su aplinkos veiksniais, tokiais kaip temperatūra ir dezinfekcinės priemonės, gali paveikti virusų išgyvenimą", — apibendrina tyrėjos.
Taip pat skaitykite:
