VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu organizuotoje Europos Vadovų Tarybos sesijoje teigė, kad ES turi stiprinti koordinacines pastangas, stabdant koronaviruso plitimą ir užtikrinant piliečių sveikatos apsaugą, praneša Prezidentūra.
Skambučio metu susitarta, kad visiems valstybių narių vadovams šiuo metu svarbiausi penki prioritetai: viruso plitimo sustabdymas, medicininės įrangos įsigijimas, socialinių ir ekonominių pasekmių sprendimas, ES piliečių grįžimas namo ir vakcinos bei vaistų kūrimas.
"Matome Europos Sąjungos pastangas koordinuotai spręsti iškilusias problemas, tačiau jos turi būti didesnės ir vykdomos greičiau. Ypač skubiai reikia užtikrinti patikimą medicininių priemonių, įrangos reagentų tiekimą sveikatos priežiūros įstaigoms. Bendri pirkimai vyksta per lėtai, tiekimas vėluoja. Akivaizdu, kad ES ryžtas reikalingas dabar, o ne kažkada ateityje", — teigė Nausėda.
Prezidentas taip pat pasiūlė ES vadovybei efektyviau mobilizuoti ir išnaudoti šalių narių pasiekimus biotechnologijos ir farmacijos srityse, imantis lyderystės koronaviruso vakcinos kūrimo procese.
"Turėdami tokią inovacijų, technologijų ir talentų bazę privalome aktyviau dirbti siekdami sukurti vakciną", — sakė prezidentas.
Didelis dėmesys buvo skirtas ir ekonominių bei socialinių pasekmių valdymui. Nausėda paragino ES vadovus sutelkti didelį dėmesį į solidaus finansinio paketo tiek trumpo, tiek ilgo laikotarpio ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti parengimą ir pasiruošti priimti papildomas priemones.
Pasak Gitano Nausėdos, buvo priimti svarbūs sprendimai, kurie leidžia panaudoti Europos stabilumo mechanizmo teikiamas skolinimosi galimybes, maksimaliai išnaudoti Stabilumo bei augimo pakto lankstumus, taikyti palengvintas valstybės pagalbos taisykles, pasinaudoti sukurta nauja kovos su koronavirusu Investicijų iniciatyva, todėl dabar svarbiausia yra sukoncentruoti visas pastangas į šių iniciatyvų įgyvendinimą.
Jis taip pat priminė, kad krizės valdymo planas — tik viena medalio pusė, be to, būtina ruoštis ir pokrizinio laikotarpio problemoms ne tik ekonomikos, bet ir socialinių reikalų, aplinkosaugos, švietimo ir kitose srityse.
Nausėda pažymėjo, kad šiuo metu ES piliečių repatriacijos didžiausias iššūkis yra susijęs su piliečių grįžimu iš trečiųjų šalių. Dėl to tikimasi didesnio ES Išorinių veiksmų tarnybos ir ES delegacijų trečiosiose šalyse įsitraukimo.
Naujausiais duomenimis, šalyje užfiksuoti 299 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Karantino režimas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 13 dienos.
