Iki rudens dar toli, ir kol kas nekalbama apie tai, kad Seimo rinkimai gali būti perkelti. Tačiau šiandieninė padėtis Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje sunkiai prognozuojama. Todėl įmanomi visi scenarijai, ir neatmestina tai, kad dabartinė valdančioji koalicija išliks valdžioje ilgesnį laiką.
Tačiau kol kas padarykime prielaidą, kad balsavimas bus surengtas, kaip planuota, ir pasvarstykime, kaip jį gali paveikti dabartinė situacija su koronavirusu.
Rinkiminė kampanija šalyje prasidėjo dar iki virusinės krizės. Oponentai kaltino vienas kitą antivalstybine veikla, ryškėjo rinkiminių sąrašų lyderiai, ėmė rutuliotis Vytauto Bako inicijuotas VSD skandalas...
O po to atėjo koronavirusas, kuris tampa pagrindiniu ne tik sveikatos apsaugos, bet ir politiniu akcentu bei verčia permąstyti visus ankstesnius rinkiminius planus. Taigi, ką turime šiai dienai? O tiksliau, ką matome?
Savaime suprantama, kad viešojoje erdvėje dominuoja valdžios atstovai ir pirmiausia premjeras Saulius Skvernelis, kuris tuo pat metu yra vienas iš "valstiečių" lyderių ir, greičiausiai, ves šią partiją į rinkimus. Išeina, kad koronavirusas suteikė valdantiesiems idealų šansą parodyti, ko jie verti, progą "visus išgelbėti".
Kovoti su krize galima labai blogai, blogai, normaliai, gerai ir labai gerai. Jeigu valdantieji veiks labai blogai ar blogai, rinkimų metu vienareikšmiškai bus krachas. Jeigu labai gerai ar gerai — rinkimuose garantuota sėkmė.
Jeigu normaliai — tuomet viskas priklausys nuo to, kas geriau sužais: opozicija bandys įtikinti rinkėjus, kad stiklinė pusiau tuščia (kad valdžios veiksmai krizės metu yra/buvo nepakankamai efektyvūs), o valdantieji — kad stiklinė pusiau pilna (kad jie daro/padarė viską, ką galėjo, ir rezultatas teigiamas).
Kol kas valdžia veikia normaliai (su trūkumais, bet ne beviltiškai), ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ciniškai, bet logiškai pabandė mesti ant stalo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kaip neefektyvaus krizės vadybininko kortą, pasiūlydamas pakeisti jį krašto apsaugos ministru Raimondu Karobliu. Efektas buvo nulinis ar net neigiamas.
Kaip tiksliai pasakė "valstiečių" vadovas Ramūnas Karbauskis: "Aš suprantu viena — vieninteliai, kas šiuo momentu reiškia nepasitikėjimą Veryga, yra opozicija. Matyt, nei savigarbos, nei sąžinės nebelieka kai kuriems žmonėms, galvojant apie savo politinius interesus". Be to, Landsbergio neparėmė nei prezidentas, nei Karoblis.
Taigi, šiandien opozicija lieka politiniame šešėlyje. Taip pat nejusti, kad visuomenė neigiamai reaguotų į vyriausybės veiksmus.
Be abejo, ne viskas idealu. Tačiau kur dabar idealu? Matyt, todėl lietuviai susilaiko nuo tuščios kritikos valdžiai. Tiesa, epidemijos ir ekonominių problemų pikas Lietuvoje dar nepraeitas, bet nėra pagrindo teigti, kad vyriausybei nepavyks suvaldyti situacijos (reitingų).
Tokiu būdu, jeigu neįvyks nieko ypatingai baisaus (masinio užsikrėtimo ir sunkaus ekonominio nuosmukio su bankrotais bei dideliu nedarbu), į rinkimus Skvernelis ateis ir kaip žmogus, kuris įveikė savo sunkią ligą, ir kaip premjeras, kuris nugalėjo koronavirusą (ne be klaidų ir nuostolių, bet nugalėjo).
Tai ką, prieš konservatorius stojo istorijos dvasia? Pagyvensim — pamatysim.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
