VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Pavasarį alergiški žmonės patenka į padidėjusios rizikos zoną dėl koronaviruso paplitimo, nes jiems reikia stiprinti imunitetą ir nepamiršti apie bazinę terapiją, pasakojo RIA Novosti apklausti alergologai.
"Žinoma, kad dėl stipraus lėtinio kvėpavimo takų uždegimo paciento gleivinės yra labiau pažeidžiamos virusų", — sakė alergologė ir imunologė Bela Bragvadzė, atsakydama į klausimą, ar alergiškiems žmonėms yra didesnė rizika susirgti koronavirusine infekcija.
Vakcinų ir serumų tyrimų instituto alerginių ligų profilaktikos ir imunoterapijos laboratorijos vadovas Michailas Kostinovas paaiškino, kad alergiški pacientai praranda gleivinį (barjerinį) imunitetą, ypač sirgdami šienlige. "Nosis, akys pasidaro raudonos, žmogus čiaudėja, jam pučia pilvą. Ir esant tokiam negalavimui virusai lengviau plinta", — sakė jis.
Jis taip pat pridūrė, kad liga gali būti sunkesnės formos, nes kūnas ne iš karto pradeda kovoti, o tik vėliau suveikia imuninė sistema. Dėl to yra didesnė tikimybė, kad ligos eiga bus sunkesnė.
"Infekcija pablogina alergijos eigą. Alergija pablogina pačios kvėpavimo takų infekcijos eigą. Užburtas ratas", — pabrėžė Kostinovas.
Gydytojas teigė, kad šienligė, pavasarinė alerginė liga, dažniausiai išsivysto vaikams ir vidutinio amžiaus žmonėms, daugiausia iki 50 metų. Kitos alerginės ligos, priešingai, pasireiškia su amžiumi.
Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos darbuotojas profesorius Jurijus Mizernickis priminė, kad infekcijos ir sunkios koronavirusinės infekcijos rizika ypač didelė vyresniems nei 60 metų žmonėms, pacientams, turintiems vienokią ar kitokią lėtinę patologiją, įskaitant tuos, kurie serga sunkiomis lėtinėmis alerginėmis ligomis.
"Koronavirusinė infekcija gali sukelti alerginės ligos paūmėjimą. Virusai visada veikia kaip alerginių ligų, ypač bronchinės astmos, paūmėjimo provokatoriai", — teigė jis.
"Kaip ir visiems, epidemijos sezono metu rekomenduojamos prevencinės priemonės, kuriomis siekiama padidinti organizmo atsparumą infekcijoms (multivitaminai, imunitetą stiprinantys agentai ir pan.), taip pat apriboti kontaktus ir laikytis nepriekaištingos asmens higienos", — sakė profesorius.
Kostinovas pažymėjo, kad alergiškiems žmonėms dabar reikalinga dviguba prevencija. Augalų žydėjimo laikotarpiu jie turi savo specifinį gydymą. Jie mažiau laiko leidžia lauke, daugiau būna namuose, kad nebūtų kontakto su žiedadulkėmis. "Jiems tai yra įstatymas. Jie tai puikiai žino", — sakė gydytojas.
Bragvadzė teigė, kad virusinių infekcijų prevencijos priemonės alergiškiems žmonėms yra tokios pačios, kaip ir visiems.
"Tačiau yra dar vienas svarbus dalykas — alergiškas pacientas turėtų gauti jam paskirtą terapiją, ypač dabar, pavasarį, medžių žydėjimo metu, kad būtų galima kontroliuoti ligos simptomus ir sunkumą", — pabrėžė ji.
Jei vis dėlto alergiškas asmuo užsikrėtė koronavirusu, jam bus suteikta visokeriopa pagalba, atsižvelgiant tiek į virusinės ligos, tiek į alergijos simptomus, teigė gydytoja. Ji taip pat patikslino, kad šiuo metu medikų bendruomenė bando įvairius antivirusinius derinius šiam virusui gydyti, tuo tarpu tikslių išvadų, kokia terapija yra veiksmingiausia, nėra.
Paklausta apie antihistamininių vaistų suderinamumą, pavyzdžiui, su lopinaviru/ritonaviru, alergologė atsakė, kad juos vartoti draudžiama. "Tačiau jei alergiškas pacientas gauna gliukokortikosteroidų, gydytojas gali pakoreguoti terapiją", — pridūrė ji.
Ji pabrėžė, kad nors informacijos apie patį virusą yra per mažai, statistiniai duomenys, kuriais galima pasikliauti, kol kas yra labai fragmentiški. "Visa tai reikalauja laiko. Ir tik pasibaigus epidemijai įvertinsime, kaip ši liga progresavo skirtingose gyventojų grupėse", — teigė ji.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau kaip 630 tūkst. žmonių, daugiau nei 30 tūkst. mirė.
Taip pat skaitykite:
