VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Lietuvą praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė 101,6 milijono eurų, rodo išankstiniai respublikos Statistikos departamento duomenys.
Tai nulėmė neigiami nuosavybės priemonių (–216,5 mln. eurų) ir skolos priemonių (–241,4 mln. eurų) srautai, nors reinvesticijos išliko teigiamos ir sudarė 356,3 mln. eurų.
Didžiausi investicijų srautai teko Honkongo (155 mln. eurų), Latvijos (74 mln. Eurų) ir Vokietijos (66,3 mln. eurų) investuotojams, o didžiausi neigiami srautai fiksuoti Kanados (–265,1 mln. eurų) ir Jungtinės Karalystės (–166,3 mln. eurų) kapitalo įmonėse.
Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausi srautai teko nekilnojamojo turto operacijų veiklos įmonėms (29,1 mln. eurų), o neigiami — finansinių ir draudimo veiklos įmonėms (–195,6 mln. eurų).
Statistikos departamentas praneša, kad tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje 2019 metais sudarė 871,1 mln. eurų, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 5,9 proc., o reinvesticijos augo 5,7 proc.
Lietuvoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos per metus padidėjo 1,1 milijardo eurų. 2019 metų gruodžio 31 d. sudarė 18,2 milijardo eurų, arba 37,6 procento BVP.
Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 6 502 eurus tiesioginių užsienio investicijų. Didžiausios investuotojos išlieka Švedija (3,1 mlrd. eurų), Estija (2,9 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,5 mlrd. eurų). Didžiausių tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje trauką išlaiko finansinės ir draudimo veiklos (4,8 mlrd. eurų) bei apdirbamosios gamybos (3 mlrd. eurų) įmonės.
