Atidaryti restoranai, barai, slidinėjimo kurortai — Europoje dabar taip yra, ko gero, tik Švedijoje. Valdžia, nors ir ragino piliečius pasiruošti sunkmečiui, neskuba skelbti karantino. Švedai eina kitu keliu. Ko jie tikisi, išlaikydami "normalų gyvenimą", aiškinosi RIA Novosti.
Vietoj draudimų — pasitikėjimas
Oras Stokholme pagaliau džiugina — sinoptikai žada, kad saulė sušildys orą iki vienuolikos laipsnių šilumos. Po ilgos žiemos švedams nebus lengva likti namuose. Be to, jie neprivalo to daryti. Dar visai neseniai buvo leidžiami net masiniai vieši renginiai, kuriuose dalyvavo mažiau nei penki šimtai dalyvių. Todėl kai kurie teatrai, pavyzdžiui, pardavinėdavo lygiai po 499 bilietus. Vėliau Vyriausybė vis dėlto rekomendavo įmonėse nesibūriuoti daugiau kaip 50 žmonių, tačiau griežto draudimo nėra.
Daugelis barų ir restoranų yra atviri, tačiau prašoma nestovėti prie baro: galima sėdėti prie stalo arba pasiimti užsakymą ir išeiti. Metro važiuoja, tačiau autobusų sumažėjo, o vairuotojo sėdynė aptverta. Parduotuvės veikia įprastu režimu. Ir nepaisant didėjančio žinomų tualetinio popieriaus, makaronų ir konservų poreikio, ažiotažo nėra. Tuščiose lentynose palikti pranešimai, kad tiekimas nėra nutrauktas, o ryte atvežama naujų prekių. Slidinėjimo kurortai priima turistus ir neskuba uždaryti šlaitų. O žmonių, dėvinčių kaukes, gatvėse dar reikia paieškoti.
Gali pasirodyti, kad Švedija yra išimtis liūdnoje sergamumo statistikoje. Deja, taip nėra. Iš pradžių rizika buvo įvertinta kaip maža, tačiau dabar jau nustatyta 3700 diagnozių, 110 mirusių. Kaimyninėje Norvegijoje — atitinkamai 4284 ir 25, Suomijoje — 1240 ir 11. Danijoje — 2395 ir 72. Be to, palyginimas gali būti neteisingas. Pavyzdžiui, Švedijoje iki kovo vidurio viruso tyrimus atlikdavo tik pagyvenusiems ir sunkiai sergantiems žmonėms.
Visi kaimynai uždarė sienas ir nustatė griežtus apribojimus. Kasdienis švedų gyvenimas pasikeitė. Svarbiausi renginiai buvo atšaukti, verslo keliones biurų darbuotojams uždraustos. Visiems buvo rekomenduota dirbti namuose, o mokyklose ir darželiuose tėvų prašoma nevesti vaikų, kuriems būdingi peršalimo simptomai.
"Mūsų dukros baleto mokytojai įrašinėja internetinius užsiėmimus. Aš labai laukiu, kai darysime kartu su ją plije ir patempimus", — sako Stokholmo universiteto studentė Julija Ustinova.
Taip, įstatymas, leidžiantis vietos valdžios institucijoms uždaryti mokyklas, priimtas. Tačiau visi supranta, kad tėvai negalės visavertiškai dirbti iš namų, sėdėdami su vaikais. Teks pasiimti mokamas atostogas vaikui prižiūrėti. Be to, įmonės nesiunčia darbuotojų dirbti nuotoliniu būdu be tiesioginių valdžios nurodymų.
Aplankyti senyvo amžiaus giminaičius nerekomenduojama, tačiau nėra draudžiama. "Apskritai, Švedijoje šeimos yra mažos. Tėvai ir suaugę vaikai beveik niekada negyvena po vienu stogu. Migrantai gyvena miniomis, — teigė Petras Topyčkanovas, istorikas ir Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) vyresnysis tyrėjas. — Miestuose ar gyvenvietėse nėra aukštų daugiabučių. Tai padeda".
"Gatvės ir viešosios vietos, be abejo, ištuštėjo, tačiau nerimo ar nervų nėra daug", — savo pastebėjimais dalijasi Upsalos žemės ūkio universiteto studentė Anastasija Suslina.
Ji, kaip ir dauguma vietinių gyventojų, taip pat stengiasi sėdėti namuose. Praeivių su kaukėmis gatvėse nemato, tačiau žmonės griežtai laikosi pusantro–dviejų metrų atstumo. Senyvo amžiaus žmones prižiūri savanoriai. Viena tokių iniciatyvų vadinasi #DinGranneHär ("Čia yra tavo kaimynas") — perka maistą pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems.
Atsakomybės principas
Ne, Švedijos valdžia nėra neaktyvi. Tai, kad nėra griežto karantino, nėra pasyvumo rodiklis, sako Piotras Topyčkanovas.
"Šalis turi aiškią reagavimo į epidemiologinę krizę strategiją, kuri yra nuosekliai įgyvendinama. Dabar jie pripažino, kad Švedija įžengė į aukščiausią epidemijos fazę. Sunkiausia padėtis yra Stokholme. Ten daugiausia užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų. Jie prognozuoja, kad padėtis regionuose pablogės. Tačiau valdžia yra rami. Logika yra ta, kad kol visi ištekliai bus sutelkti sostinėje, vėliau jie bus paskirstyti visur, kur prireiks", — aiškina pašnekovas.
Jo nuomone, Švedija baiminasi, kad griežtas karantinas sukels rimtų ekonominių sunkumų, skausmingų tiek verslui, tiek vartotojams. Jie nemato priežasties "griauti ekonomiką". Sunku pasakyti, ar tokia strategija pasiteisins.
Visų pirma, vyriausybė tikisi piliečių atsakingumo. "Vienintelis būdas yra kovoti su epidemija kartu su visuomene, kai kiekvienas yra atsakingas už save, už kitus ir už visą šalį", — sakė ministras pirmininkas Stefanas Liovenas.
Ir jie tiki šiuo kursu: remiantis apklausomis, daugiau nei pusė švedų mano, kad šalis gerai ar labai gerai susidoros su krize. Lioveno sekmadieninį kreipimąsi į tautą palankiai įvertino 80 proc. piliečių. Ministras pirmininkas neslepia: priešakyje — sunkūs laikai. Didės spaudimas sveikatos priežiūros sistemai. Todėl valdžia pavedė karo gydytojams įrengti ligonines Upsaloje, Geteborge ir dabar Stokholme.
Švedijos ambasadoje Rusijoje RIA Novosti buvo paaiškinta, kad vyriausybės sprendimai grindžiami Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis ir kompetencija. Patariama likti namuose susirgus, apriboti socialinius ryšius, vyresniems nei 70 metų žmonėms reikalinga izoliacija. Vietoj griežtų apribojimų buvo įvestos priemonės likti namuose su menkiausiu negalavimu (pakeistos nedarbingumo atostogų sąlygos), vykdoma plataus masto informacinė kampanija.
Iš esmės Švedijos sveikatos tarnybos strategija yra kiek įmanoma sulėtinti infekcijos plitimą, kad būtų sumažinta našta medicinos įstaigoms. Švedai įpratę pasitikėti valdžia, dažniausiai laikomasi rekomendacijų. Du trečdaliai piliečių jau apribojo socialinius ryšius ir keliones viešuoju transportu.
Gera "oro pagalvė"
Šiaurės Europos šalys beveik visada elgiasi vieningai, bet ne šį kartą. Danai buvo vieni iš pirmųjų, kurie uždarė sienas. Premjerė Mette Frederiksen (socialdemokratė, kaip ir jos kolega Liovenas) perspėjo tautiečius dėl kelionių į Švedijos slidinėjimo kurortus.
"Tuo pačiu metu švedų požiūris į kovą su koronavirusu glumina Italiją, Vokietiją ir Prancūziją, — teigė Europos specialistas Aleksandras Dunajevas. — Jie suglumę, kad pažengusi Švedija nesupranta pandemijos rimtumo. Noriu tikėtis geriausio. Vis dėlto garantijos, kad itališkas scenarijus ten nepasikartos, nėra".
Apskritai, atrodo, kad europiečiai reaguoja pavėluotai. "Daugelis pradėjo šaukti "gaisras!", kai namą jau visiškai apėmė liepsnos", — priduria Dunajevas.
Švedija išsiskiria Europos Sąjungoje, aiškino RIA Novosti politikos mokslų daktarė, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė Natalija Jeriomina. "Pirma, ši šalis ir ekonominėje, ir socialinėje politikoje vadovaujasi visuomenės poreikiais. Matyt, jie rado tam tikrą kompromisą", — sakė ji.
Priimdama sprendimus vyriausybė rėmėsi tuo, kad turi gerai funkcionuojančią socialinę, gerą sveikatos priežiūros sistemas ir "oro pagalvę". Verta atsižvelgti į tai, kad karalystės ekonomika yra orientuota į paslaugų teikimą, nėra didelių pramonės šakų, eksportas, investicijos dažniausiai ateina iš vidaus. "Švedijos verslas netgi neigiamai priėmė minimalius apribojimus. Jie moka iki 70 procentų mokesčių — jei bus imtasi radikalių priemonių, teks pakeisti savo mokesčių politiką, iš naujo statyti visą sistemą, — sako Natalija Jeriomina. — Tai visiškai pakenks Švedijos socialinės gerovės koncepcijai, kuria švedai taip didžiuojasi."
Šaltinis teigė, kad šalis eina Pietų Korėjos keliu, kur dėl pandemijos nebuvo atšaukti parlamento rinkimai. Be to, nepaisant didelio socialinio aktyvumo, švedai yra kur kas santūresni nei pietų europiečiai: jie susitikę nesibučiuoja, nėra linkę būriuotis didelėmis grupėmis, atsakingai vertina visuomenės gerovę. "Taigi, — daro išvadą Natalija, — jie laikysis iki paskutiniųjų, sudės viltis į rizikos grupių testavimus ir visuomenės informavimą".
