VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Europa ir likęs pasaulis yra ant krizės, šalia kurios 2008 metai atrodys kaip lengvas sukrėtimas, slenksčio, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.
Tuomet problemos iškilo tik finansų srityje, o šiandien tai veikia turizmą, oro transportą ir kitas paslaugas. Baltijos šalių verslo ir gamybinės veiklos nuosmukį apsunkins dar vienas nepaprastai skaudus veiksnys: visi, netekę darbo Vakarų Europoje, sugrįš į tėvynę. Koronavirusas sugriovė įsitvirtinusią perteklinio gyventojų skaičiaus "išstūmimo" į užsienį sistemą, kuri leido Lietuvai, Latvijai ir Estijai išlaikyti žemą nedarbo rodiklį ir išlaikyti socialinį bei politinį stabilumą.
Pastarųjų savaičių tendencija — blogėjančios visos įmanomos ekonominės prognozės. Nebent Kinija gali tapti šviesos spinduliu, kur 2020 metais turėtų būti nedidelis augimas (naujausiais Pasaulio banko vertinimais — 2,1 %).
Tačiau Vakarų pasaulyje viskas yra labai blogai. Čia galimas nuolatinis nuosmukis. Anot tarptautinės reitingų agentūros "S&P Global Ratings", net JAV, kurios, atrodo, turėtų turėti ekonominio stabilumo atsargą, praras 1,3 % BVP per metus.
Euro zonoje padėtis dar blogesnė — prognozuojamas 2 % kritimas.
Tačiau, straipsnio autoriaus teigimu, tai dar tik "gėlytės". "Uogyčių" galima rasti Europos Komisijos (EK) vidiniuose dokumentuose, kurių turinys yra nutekėjęs į tinklą.
Juose nėra nurodyti konkretūs skaičiai, nes sunku įvertinti galutinį koronaviruso įtakos pasaulio ekonomikos būklei mastą: neaišku, kada ateis epidemijos pikas, kiek laiko truks ribojamosios priemonės, ar labai griežtos jos bus JAV ir pan. Nepaisant to, EK prognozuoja, kad krizės poveikis bus daug stipresnis nei 2009 metais. Tuomet ES šalių BVP sumažėjo iš viso 4,3 %.
"Be to, tai yra "vidutinė temperatūra ligoninėje". Vienos šalys nukentės labiau, kitos mažiau", — sako Iljaševičius.
Pasak jo, Baltijos šalių griūties gylis buvo stulbinamas. Pavyzdžiui, Latvijos BVP 2009 metais sumažėjo 17,8 % — tai buvo blogiausias rodiklis pasaulyje.
Šiandien ekspertų vertinimai dar nežada jų visiško žlugimo. Atnaujintame ekonominiame tyrime "Swedbank" prognozuoja, kad Latvijos ekonomika smuks 5,8 %, o Lietuvos ir Estijos — 5 %. Be to, jau 2021 metais Baltijos šalys turėtų atsigauti.
Straipsnio autorius neketina gilintis į sudėtingus skaičiavimus, tačiau iškart pastebi vieną prieštaringą momentą.
Anot "Swedbank" vyriausiosios ekonomistės Livos Zorgenfreijos, banko prognozės grindžiamos prielaida, kad įvykiai Europoje vystysis pagal Kinijos ir Korėjos scenarijus: vyriausybių įvestos priemonės bus veiksmingos, o koronavirusas gali būti sustabdytas per porą mėnesių.
Bet jau akivaizdu, kad Europai ir JAV sekasi prasčiau nei Pietų Korėjai, kuri kažkaip stebuklingai sugebėjo nugalėti ligą be griežtų karantino priemonių. Tai, ką padarė drausminga komunistinė Kinija, yra tiesiog už Vakarų demokratijos galimybių ribų.
Dėl šios priežasties vien Italija, kurioje gyvena 60 milijonų žmonių, gerokai aplenkė Kiniją pagal sergamumą ir mirtingumą.
Taigi, ar verta pasikliauti Europos kovos su koronavirusu priemonių veiksmingumu?
Pačiose Baltijos šalyse prognozės dar optimistiškesnės. Pavyzdžiui, vietinis bankas "Luminor" džiaugiasi ekonominėmis Lietuvos perspektyvomis, kad 2020 metais šalis praras 2,5 % BVP, bet iškart po to grįš į tvarų augimą.
Tuo tarpu Estijos finansų ministerija tikisi, kad 2021 metais ekonomika kris tik 3 %, ir prognozuoja 2,7 % augimą.
"Apskritai, galime drąsiai kalbėti apie tam tikrą Vakarų šalių konsensuso prognozę Baltijos šalims: neabejotinai bus nuosmukis, bet ne toks baisus kaip 2008–2009 metais (ne didesnis nei ES vidurkis)", — sako Aleksejus Iljaševičius.
Be to, jo teigimu, Lietuva, Latvija ir Estija per metus galės visiškai ar beveik visiškai atkurti ekonomiką. Prireikus jos galės pasiskolinti pinigų tarptautinėse finansų rinkose su žemomis palūkanų normomis.
"Žodžiu, "Baltijos tigrai" nebus įtraukti į nykstančių rūšių sąrašą", — sako Iljaševičius.
Ginčyti šį teiginį ar jį patvirtinti šiandien yra beprasmiška. Tačiau tikrai galima numatyti vieną labai neigiamą (ir, svarbiausia, ilgalaikę) ekonominės krizės pasekmę: nedarbas staigiai išaugs Baltijos šalyse.
Ši problema, kuriai jau ruošiamasi visame pasaulyje, ypač aktuali Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Darbo vietų mažėjimas Baltijos šalyse yra tik viena medalio pusė.
Yra pagrindo manyti, kad nedarbas didės ir ekonomiškai išsivysčiusiose "senosios" Europos šalyse, kur "įsikūrė" daugybė tų pačių latvių ir lietuvių.
Jie yra pirmieji, kurie nukentės nuo masinio atleidimo. Kur jiems dėtis? Yra tik vienas variantas — grįžti namo. Ten, kur yra būstas, gyvena artimieji, šeima ir valstybė, kuri išsaugos bent kai kuriuos socialinius įsipareigojimus savo piliečiams.
Bet ji negalės priglausti visų grįžusiųjų.
Anot autoriaus, tai suprantama: daugelį metų Baltijos šalys sąmoningai "stūmė" perteklinius gyventojus į užsienį. Schema yra paprasta ir labai pelninga. Pirma, dėl darbo jėgos migracijos Baltijos šalyse pastebimas stabiliai žemas nedarbo lygis. Antra, dažniausiai išvyksta aktyvūs ir ambicingi žmonės. Jie išvyksta ir nesukelia problemų vietos valdžiai, kuri yra įpratusi, kad gyventojai viską kantriai ištvers.
Taigi, kartu su jais grįš problemos. Šiuos žmones bent jau reikės pamaitinti.
"Jei gyvenimas nebegrįš į įprastas vėžes, turėsime bedarbių armiją, kuri gaus pašalpas, — perspėja Lietuvos centrinio banko pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. — Aš neprieštarauju, bet turime suprasti: jei smarkiai sumažinsime pasiūlą, nesvarbu, kiek įpilsime pinigų į ekonomiką, pasiūla nedidės, kainos kils".
Estijos finansų ministerija skaičiuoja, kad nedarbo lygis šalyje išaugs beveik dvigubai — nuo 5 iki 9 %.
Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka, pasižymėdamas jam būdingu optimizmu, prognozavo, kad nedarbas išaugs iki 8 % (2 % daugiau nei šiuo metu). Tuo tarpu abi šalys pripažįsta, kad 2021 metais gyventojų užimtumo padėtis gali tik nežymiai pasikeisti. Tačiau mažai kas priklauso nuo Lietuvos ir Estijos. Kyla klausimas, ar Europa po krizės bus pasirengusi taip pat svetingai priimti migrantus iš Baltijos šalių.
