VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Europos Sąjungos kritika dėl užsienio piliečių ir kompanijų, turinčių žemės Kryme, draudimo yra beprasmė, sakė Aleksandras Molochovas, Krymo nuolatinės atstovybės Rusijos prezidentui darbo grupės, atsakingos už tarptautinius teisinius klausimus, vadovas.
"Mūsų šaliai nereikia, kad Europos Sąjunga pripažintų Rusijos prezidento potvarkius", — sakė jis RIA Novosti.
Anot Molochovo, draudimas užsieniečiams turėti žemės sklypus didžiojoje dalyje Krymo paskatins verslo veiklą pusiasalyje.
"Tuo pat metu negali būti net kalbų apie kokią nors privalomą turto rekviziciją ar konfiskavimą, viskas turės įvykti teisme, gavus išankstinę ir lygiavertę kompensaciją", — pabrėžė jis.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo dekretu išplėtė pasienio teritorijų, kuriose užsieniečiai, asmenys be pilietybės ir užsienio juridiniai asmenys negali turėti žemės sklypų nuosavybės teisės pagrindu, sąrašą. Jį papildė 11 Krymo Respublikos rajonų ir aštuoni miestai bei Sevastopolio savivaldybės.
ES tai pavadino "tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimu" ir pareiškė, kad "nepripažįsta šio dekreto". ES užsienio tarnybos pranešime teigiama, kad dokumentas yra dar vienas bandymas priversti pusiasalį integruotis į Rusiją.
Krymui šis ES vertinimas neturi reikšmės, Sputnik radijui pažymėjo politologas Vladislavas Ganžara.
"Užsienio žemės nuosavybės draudimas Kryme sukėlė žiaurią reakciją su neigiama konotacija ES, Ukrainoje ir JAV. Nors ši reakcija mane asmeniškai stebina, juk šis draudimas galioja ne tik Kryme, jei kalbame apie Rusijos Federaciją, bet ir daugelyje kitų valstybių ir tai atitinka tarptautinę teisę. Šiuo atveju siekiama apsaugoti Rusijos Federacijos piliečių interesus ir žemės išteklius, kurie yra svarbūs mūsų nacionalinei gerovei. Šiuos teiginius vertinu kaip bandymus kištis į Rusijos vidaus reikalus. Šie veiksmai neturi jokių pasekmių", — sakė Vladislavas Ganžara.
Jis priminė, kad Ukrainos parlamentas leido parduoti žemę užsieniečiams, ir pasiūlė europiečiams tuo pasinaudoti, norint pasisavinti ukrainiečiams priklausančias žemes Krymo teritorijoje.
"Koronaviruso pandemijos metu Ukrainos deputatai priėmė įstatymą, kuris atveria laisvą žemės pardavimą Ukrainoje. Tai buvo vienintelis resursas, kuris dar priklausė Ukrainos žmonėms ir užtikrino saugumą dėl moratoriumo. Po to, mes suprantame, Ukraina praras patį paskutinį dalyką. Ir Europos šalys bei įmonės taip pat norėtų gauti žemės, kuri priklauso Ukrainos piliečiams Kryme. Bet tai neįvyks jokiomis aplinkybėmis", — sakė Vladislavas Ganžara.
Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame didžioji dauguma Krymo Respublikos ir Sevastopolio rinkėjų balsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Krymo valdžia surengė referendumą po Ukrainoje 2014 metų vasario mėnesį įvykusio perversmo. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Rusijos Federacijos prezidento, Krymo klausimas "visiškai uždarytas".
