VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Vietinėms naftos bendrovėms tai gali būti pagrindinis sėkmės veiksnys kainų kare pasaulinėje rinkoje, rašo RIA Novosti autorius Maksimas Rubčenka.
Kinija atsigauna
Nugalėjęs pandemiją, Pekinas ėmėsi daugybės priemonių ekonomikai remti. Sumažinti mokesčiai, paskolų palūkanos. Kinijos Liaudies bankas rinkoms suteikė papildomą 1,2 trilijono juanių (daugiau nei 170 milijardų dolerių) likvidumą, o Finansų ministerija leido vietos valdžios institucijoms išleisti tikslines obligacijas infrastruktūros projektams.
Dėl to, kaip antradienį pranešė Kinijos nacionalinis statistikos biuras, oficialus pirkimų vadybininkų indeksas kovo mėnesį pakilo iki 52,0, po vasario žlugimo iki rekordiškai žemo lygio — 35,7 (daugiau nei 50 reiškia, kad ekonominė veikla didėja).
Gamyboje indeksas beveik padvigubėjo — nuo 27,8 iki 54,1, pagal naujus eksporto užsakymus — nuo 28,7 iki 46,4. Faktiškai importo mažėjimas sustojo — per mėnesį indeksas pakilo nuo 31,9 iki 48,4.
Visų pirma, padidėjo energijos importas, nes įmonėms, grįžtančioms į darbą, reikalinga elektra ir degalai žaliavoms ir gataviems gaminiams gabenti. Be to, optimizuodamas biudžeto išlaidas Pekinas ketina panaikinti subsidijas saulės ir vėjo jėgainėms — atsinaujinanti energija turės pati išgyventi.
Kada į rinką grįš brangi nafta >>
Kinijos valdžia jau pasinaudojo atsigavusia degalų paklausa, siekdama įrodyti savo pasirengimą laikytis naujojo prekybos susitarimo su Vašingtonu, ir paskelbė per metus pirksianti pirmąją JAV suskystintų gamtinių dujų partiją. Tačiau didžioji dalis energijos, kaip ir anksčiau, bus iš Rusijos.
Taigi, balandžio mėnesį šalies įmonės į Kiniją atsiųs dvigubai daugiau žaliavų nei vasarį — 1 mln. tonų, palyginti su 540 tūkst. (kovo mėnesį Kinijos rafinavimo įmonės nupirko 700 tūkst.).
Rusija laimės
Visa tai gali tapti esminiu Rusijos, Saudo Arabijos ir JAV konfrontacijos pasaulio naftos rinkoje veiksniu. Prisiminkite, kad nuo balandžio 1 dienos OPEC+ susitarimas nebegalioja, o dabar kiekviena šalis pati nustato sau optimalią gamybos ir eksporto apimtį.
Saudo Arabija perėjo prie akivaizdaus dempingo, tikėdamasi išplėsti savo dalį pasaulio rinkose. Rijadas paskelbė, kad balandžio mėnesį padidins eksportą trečdaliu — iki 12,3 milijono barelių per dieną — ir smarkiai sumažino kainas siūlydamas Europai naftą 10,25 USD pigiau nei "Brent" akcijų kursai.
"Energetikos departamentas nurodė "Saudi Aramco" per ateinančius mėnesius toliau tiekti 12,3 mln. barelių per dieną", — pareiškė Saudo Arabijos vyriausybė.
Todėl kovo 30 dieną, paskutinę OPEC+ susitarimo dieną, "Brent" pasiekė minimumą per aštuoniolika metų — 22,58 dolerių už barelį. Tai yra perpus mažesnis nei numatyta Rusijos biudžete ir beveik keturis kartus mažesnis nei Saudo Arabijos valstybės biudžeto nenuostolingas lygis.
Tačiau Rijado planai užpildyti pasaulį pigia nafta susidūrė su netikėta kliūtimi — naftos perdirbimo gamyklos Europoje ir JAV atsisako papildomų pirkimų, net nepaisant dempingo.
Atsitiko taip, kad dėl koronaviruso epidemijos degalų poreikis sumažėjo, o visos saugyklos užpildytos neparduota nafta. Tiesiog nėra kam pirkti daugiau.
Be to, kai kurios Amerikos kompanijos jau parduoda žaliavas neigiamomis kainomis. Visų pirma, "Mercuria" kovo 30 dieną kainoraštyje nurodė "Wyoming Asphalt Sour" (tirštos alyvos, naudojamos bitumui gaminti) kainą: minus 0,49 dolerio už barelį.
Naftos prekeiviai mano, kad visos žaliavos, išgaunamos telkiniuose, esančiuose toliau nuo naftos perdirbimo gamyklų ir pagrindinių vamzdynų, persikels į neigiamą zoną.
Esant tokiai situacijai, pajėgiausias pardavimo rinkas turinti šalis turi didžiausius šansus laimėti naftos karą. Rusija, kaip pagrindinė naftos tiekėja Kinijai, yra geriausioje padėtyje ir gauna galimybes diktuoti konkurentams sąlygas.
