VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Koronaviruso pandemija padidins "egzistencinę krizę" Europos Sąjungoje, nesutarimai tarp ES šalių sustiprės daugelyje sričių, sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto ekspertas Dmitrijus Danilovas.
Anksčiau buvę Vokietijos užsienio reikalų ministrai Joška Fišeris ir Zigmaras Gabrielis bendrame straipsnyje laikraštyje "Tagesspiegel" pažymėjo, kad Italijoje ir Ispanijoje, kurias labiausiai paveikė COVID-19 protrūkis, tebeteikiamos pagalbos apimtys yra nepakankamos, ir paragino sukurti ekonominės paramos programą, panašią į Maršalo planą.
Anot Danilovo, ES šalys nėra pasirengusios bendriems sprendimams. "Pandemija daro įtaką tam, kad nesutarimai tarp Europos Sąjungos valstybių narių daugeliu klausimų sustiprės po pergalės prieš koronavirusą. Prisiminkime italus, kurie sakė, kad ES jiems nepadeda. Reikalas tas, kad nesvarbu, kaip ES padeda jiems dabar, šis visuomeniškas-politiškas nusiteikimas liks, ir bus labai stiprus. Kitose šalyse taip pat", — sakė RIA Novosti Danilovas.
Ekspertas mano, kad mažai tikėtina, jog bus sukurta ekonominės paramos programa, apie kurią paskelbė buvę Vokietijos užsienio reikalų ministrai. "Juk, vokiečių visuomenė šioje situacijoje taip pat greičiausiai nepasitikės vyriausybe, kuri siūlys receptus investuoti nacionalinius išteklius į bendrą Europos projektą. Dabar Vokietijoje yra kitokia padėtis. Ir pačioje Vokietijoje yra recesijos požymių. Problemos, kurios buvo šalyje iki pandemijos, egzistuoja ir šiandien", — teigė Danilovas.
Pasak eksperto, Italija ir Ispanija, labiausiai nukentėjusios nuo pandemijos Europos Sąjungoje, nedės vilčių į Europos pagalbą. "Aš net nematau techninių galimybių Europos Sąjungoje priimti kažkokią bendrą paramos programą — atsižvelgiant į tai, kaip sprendimai priimami Europos Sąjungos viduje", — pažymėjo ekspertas.
Taip pat jis pridūrė, kad po pandemijos nesantaika ES sustiprės daugeliu aspektų.
Anot jo, sustiprės ir "egoistinės protekcionizmo tendencijos" valstybėse. "Neabejotinai padidės skirtumai tarp ES valstybių narių dabartinės pandemijos metu, o rasti bendrus receptus taps dar sunkiau. Paaštrės ir problemos, susijusios su reakcija į kitus krizės reiškinius. 2016 metais Europos Sąjunga savo pasaulinėje strategijoje aiškiai pareiškė, kad išgyvena egzistencinę krizę. Kartu su pandemija ši krizė nesibaigė, tik sustiprėjo", — sakė pašnekovas.
