VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius įvardijo sąlygas, kurioms susiklosčius gali prasidėti karantino nutraukimas. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.
Meras pažymėjo, kad, preliminariais skaičiavimais, viena savaitė karantino valstybei kainuoja ne mažiau kaip pusę procento BVP ir net ir išėjus iš karantino atsitiesimas nebus greitas.
Savivaldybės vadovas paaiškino, kad toks drastiškas ekonomikos susitraukimas — tai ne tik minusiniai BVP skaičiai, bet ir asmeniniai bankrotai, netektys, dužusios svajonės, o galiausiai ir nepakankamas viešųjų funkcijų, įskaitant sveikatos apsaugos sistemos, finansavimas.
Pasak Šimašiaus, kyla klausimas, kada bus galima nutraukti karantiną, tačiau svarbu suprasti, kad atsakymas — ne konkreti data, o tam tikra susiklosčiusi situacija.
"Karantiną galime švelninti tada, kai būsime tikri, kad susirgimų nedaugės taip, kad prieitume iki kiniško, itališko, ispaniško, šveicariško, britiško, niujorkietiško scenarijaus. Pabrėžiu — ne tada, kai susirgimų nebus, net ne tada, kai susirgimų kreivė plokštės, o tada, kai susirgimų kreivė bus užtikrintai žemiau nei mūsų sveikatos pasirengimų su jais dorotis kreivė", — parašė meras.
Kada bus galima nutraukti karantiną
Anot Šimašiaus, pirmiausia reikalinga tikra statistika. Meras pažymėjo, kad turi tik Vilniaus statistiką, o patikimos statistikos iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nėra.
"Dėl visos eilės abrakadabrų sprendimuose nežinome kas ir kada pasveiko, nežinome net kas ir kada susirgo", — pasiskundė meras.
Antra, pasak Šimašiaus, sprendimai dėl karantino bus galimi, jei pagaliau bus tiriami visi, kas bent kiek pateko į riziką būti užsikrėtę, t. y. turėję bet kokį kontaktą, turintys bet kokius ligos požymius, visi medikai.
Trečia, jei gydytojams bus užtikrinta maksimali apsauga — kai visiems užteks asmeninių apsaugos priemonių.
Ketvirta, kai padidės greitaisiais testais patikrintų žmonių skaičius.
Penkta, jei bus užtikrintas šimtaprocentinis saviizoliacijos laikymasis tiems, kas serga, bei tiems, kas turėjo su sergančiais kontaktą.
Anot Šimašiaus, tik kai visos šios sąlygos bus patenkintos, ir kai užkrato atvejų kreivė stabilizuosis, tada bus galimi ir rimti sprendimai, susiję su karantino nutraukimu.
Kaip teisingai nutraukti karantiną
Meras pažymėjo, kad mokyklos ir vaikų darželiai, žinoma, nebus atidaryti pirmieji, nes vaikai turi daugiau fizinių kontaktų, todėl jie yra idealūs viruso "pasidalintojai". Be to, mokyklose ir darželiuose dirba daug vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie yra rizikos grupėje.
Be to, lengvinant bendrąsias sąlygas, atskiroms grupėms jas gali tekti net griežtinti. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, ir senjorams. Pavyzdžiui, nesinaudoti viešuoju transportu bent jau tam tikromis "piko" valandomis ar draudimas eiti į parduotuves, tiekimą užtikrinant kitu būdu.
Šimašius taip pat pažymėjo, kad sąlygos gali švelnėti taikant detalesnes priemones, tokias kaip karantino mobilioji programėlė su papildomomis funkcijomis, griežtesnės procedūros dėl traukos centrų dezinfekcijos, nesibūriavimo juose ir pan.
Aptarnavimo sektoriaus, kur aptarnavimas vyksta po vieną, laipsniškas atidarymas vyks, jei bus užtikrinama tinkama dezinfekcija.
Apibendrindamas Šimašius pažymėjo, kad karantiną bus galima nutraukti tik gavus tikrus duomenis, ir jei šie duomenys rodys, kad padėtis stabilizavosi, jei sveikatos apsaugos darbuotojams bus užtikrinta apsauga, jei masiškai bus testuojami žmonės, ir jei bus namatytos visos rizikos tam tikroms žmonių grupėms.
"Sprendžiant dėl karantino ar kitų veiksmų, neturime teisės svarstyti ką rinktis — sveikatą arba ekonomiką. Turime tiesiog žmonių gyvenimus išsaugoti taip, kad jie liktų nesugriauti", — padarė išvadą meras.
Lietuvoje patvirtinti 880 koronavirusinės infekcijos atvejai, 15 žmonių mirė, aštuoni žmonės pasveiko. Kovo viduryje buvo įvestas karantinas, kuris galioja iki balandžio 13 dienos.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 1,21 mln. infekcijos atvejų 211 šalių, mirė beveik 67,6 tūkst. žmonių.
