VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Europos Sąjungai kilo išbandymas dėl kitame pasaulio krašte atsiradusio koronaviruso. Briuselis, nors ir labai vėlai, pradėjo formuoti pagalbos paketus Europos valstybėms. Tačiau buvusios TSRS šalys negali pasikliauti Europos biudžeto dosnumu. Pagrindinė našta kovojant su pandemija teks jų pačių ekonomikai, ir kai kurios Rytų Europos šalys gali neišlaikyti šio išbandymo, rašoma Lenkijos leidinyje "Tygodnik TVP".
Šiuo sunkiu laikotarpiu, kuris gali trukti mėnesius ar net metus, daugelis Europos šalių nėra geriausios būklės. Be sunkios sveikatos priežiūros sistemos naštos, valstybės tikisi ir ekonominių padarinių, ir ne visi yra tam pasirengę. Ukrainą niokoja vidaus politiniai konfliktai ir nematyti jų pabaigos. Savo ruožtu Baltarusija ruošiasi sudėtingam prezidento rinkimų laikotarpiui, rašoma straipsnyje.
Kad ir kokie optimistiški būtų oficialūs duomenys, respublika bet kokiu atveju pajus epidemijos padarinius. Baltarusijos kaimynai, tame tarpe ir Rusija, uždarė savo sienas, o tai sumažins prekių judėjimą, atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos eksportas daugiausia vyksta į rytus. Be to, Rusijoje ir Lenkijoje dirbantys baltarusiai neteks darbo ir negalės išlaikyti savo šeimų.
Susilpnėjusi respublikos ekonomika balansuoja ant recesijos slenksčio, ypač dėl ginčo su Maskva dėl naftos tiekimo kainų. Dabar Minskas tikisi "ekonominės audros", kuri sukels neigiamas pasekmes šalies ekonomikai.
Ukrainos padėtis ne geresnė. Mažėjant biudžeto pajamoms, kaip buvo dar prieš prasidedant koronaviruso pandemijai, Ukrainos taip pat laukia sunkūs laikai.
COVID-19 epidemija tik atskleidė jau egzistavusias ekonomines problemas. Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio teigimu, šalis negali sau leisti išlaikyti ilgą karantiną, suvariusi daugelio sričių darbuotojus į namus, nes nėra santaupų, nepatenkinama socialinė pagalba, o vyriausybė neturi pinigų.
Tai paaiškina skubų Zelenskio Ukrainos oligarchų sušaukimą su prašymu prisiimti pagrindines koronaviruso įveikimo ir ekonominės krizės padarinių sušvelninimo išlaidas. Paskutinį kartą tai sau leido tuometinis prezidentas Petro Porošenka 2014 metais, prasidėjus konfliktui Rytų Ukrainoje.
Straipsnyje sakoma, jog kad ir kaip klostytųsi įvykiai, akivaizdu, kad buvusios Tarybų Sąjungos šalys išeis iš koronaviruso krizės susilpnėjusios. Be to, žymiai sumažės pasaulio bendruomenės susidomėjimas jaunosios Europos demokratijos problemomis.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 1,21 mln. infekcijos atvejų 211 šalių, mirė beveik 67,6 tūkst. žmonių.
