VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Mineralai Mėnulyje yra panašūs į Žemės, todėl, jei baigsis ištekliai, prieiga prie Mėnulio resursų turės strateginę reikšmę, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto branduolinės planetologijos skyriaus vadovą Igorį Mitrofanovą.
"Astronomijos požiūriu, Žemė ir Mėnulis gali būti laikomi dvejetaine planetų sistema. Jie susiformavo kartu, todėl visi reti Žemėje esantys elementai taip pat turi būti Mėnulyje", — teigė jis.
"Vystantis technologijoms, reti elementai tampa vis populiaresni. Todėl ateityje šalių galimybės naudotis Mėnulio ištekliais joms turės strateginę reikšmę", — pridūrė jis.
Mokslininkas tiki, kad XXI amžiuje Mėnulis taps tyrimų ir plėtros objektu. Anot jo, JAV pradeda plataus užmojo Mėnulio programą, Kinija taip pat sėkmingai įgyvendina vis sudėtingesnius su Mėnuliu susijusius projektus.
"Aptariant "šiandieninę" praktinę Mėnulio tyrinėjimo prasmę, mes, mano manymu, turėtume remtis poreikiu užtikrinti savo šalies laisvę vykdydami Mėnulio politiką "rytoj". Turime sukurti priemones, kad ateityje įgyvendintume tuos Mėnulio tyrinėjimo tikslus, kurie, pasirodo, mums yra strategiškai svarbūs", — aiškino mokslininkas.
Jis palygino "rytojaus" Mėnulį su "šiandienine" Arktimi. "Mes sėkmingai vykdome Arkties politiką, nes mūsų pirmtakai įvaldė "šiaurę" ir sukūrė galingą ledlaužių laivyną", — teigė mokslininkas.
Balandžio 6 dieną JAV prezidentas Donaldas Trampas pasirašė dekretą, užtikrinantį amerikiečių teisę naudotis kosmoso ištekliais, ir liepė aptarti sutartis su kitomis šalimis dėl išteklių naudojimo, plėtros ir gavybos Mėnulyje ir kituose kosminiuose telkiniuose.
Dokumente teigiama, kad kosminė erdvė teisiškai ir fiziškai nėra universali žmonijos nuosavybė ir jai turi būti taikomos nuostatos, įtvirtintos privačios nuosavybės teisėje.
Nutarime taip pat pabrėžiama, kad JAV remia 1967 metų Kosmoso sutartį, tačiau nepritaria 1979 metų Susitarimui dėl šalių veiklos Mėnulyje ir kituose dangaus kūnuose nustatymo.
