Parako statinė: visuotinė skola siekia 255 trilijonus dolerių

© Sputnik / Брайан Смит / Pereiti į medijų bankąНью-Йоркская фондовая биржа
Нью-Йоркская фондовая биржа - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Viena pagrindinių padidėjusio skolinimo priežasčių yra centrinių bankų politika, kuria siekiama atgaivinti ekonomiką

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Bandydami paremti ekonomiką, kurią naikina koronaviruso epidemija, bankai mažina palūkanų normas. Dėl to bendra visų šalių gyventojų, įmonių, finansų organizacijų ir vyriausybių skola dar kartą atnaujino absoliutų rekordą — 255 trilijonus dolerių. Tai yra Tarptautinių finansų instituto (TFI) duomenys. Tai nepakeliama suma. Apie tai, kas pirmas nukentės nuo skolų bombos sprogimo, rašoma RIA Novosti medžiagoje.

Vis didesnė

Kalbama apie 322 % viso BVP. Kaip pabrėžia ekspertai, šis rodiklis yra kritinis: 40 procentinių punktų daugiau nei 2008 metų finansinės krizės pradžioje.

Врач скорой медицинской помощи возле больницы для пациентов с подозрением на коронавирус в Коммунарке - Sputnik Lietuva
Kokius nuostolius pasaulio ekonomikai gali sukelti koronavirusas

Skolos sparčiai augo. Jei 2018 metais buvo pridėta 3,3 trilijono — rezultatas pripažintas vidutiniu, tai 2019 metais — 10,8 trilijono.

Viena pagrindinių padidėjusio skolinimo priežasčių yra centrinių bankų politika, kuria siekiama atgaivinti ekonomiką. Dėl žemų palūkanų normos paskolos tampa prieinamesnės, skatinama vidaus paklausa ir investicijos. Bet visi brenda į skolas — tiek valstybės, tiek įmonės, bandančios skolintis daugiau ir pigiau.

Daugiau nei pusę skolos padidėjimo — 60 % — suteikė JAV ir Kinija. Besivystančios šalys taip pat įnešė 3,4 trilijono dolerių (iki 71 trilijono). Santykis su BVP siekė 220 % (2007 metais jis sudarė 147 %).

Kaip perspėja TFI, dėl epidemijos staigiai išaugo refinansavimo krizės rizika: daugelis šalių ir bendrovių nebegalės pritraukti naujų paskolų, kad atsipirktų ankstesnės.

Iki metų pabaigos turės būti grąžinta daugiau nei 20 trilijonų JAV dolerių obligacijų ir paskolų, iš kurių 4,3 trilijono yra besivystančiose rinkose. Kadangi TVF ir PB dabar išleidžia milžiniškas pinigų sumas kovos su krize programoms, susijusioms su pandemija, neaišku, kas teiks naujas paskolas.

Pasaulio ekonomikai JAV skola yra ypač pavojinga — 327 % šalies BVP, 77 trilijonai USD. Beveik 24 trilijonai yra vyriausybės paskolos. Iki 2028 metų amerikiečiai išleis penktadalį valstybės biudžeto tik palūkanų mokėjimui.

Мужчина пьет из бутылки на улице, архивное фото - Sputnik Lietuva
Ekonomistas: į Baltijos šalis grįžę piliečiai sėdės be darbo

Tuo tarpu šalies biudžeto deficitas siekė trilijoną dolerių (4,6 % BVP), o skolinimosi tempai priartėjo prie to, koks buvo per karus ir nuosmukius. Remiantis "Bloomberg" prognozėmis, kovos su koronavirusu priemonės sumažins deficitą iki 3,5 trln. USD — 16 % BVP.

Panaši tarptautinės reitingų agentūros "Moody's" prognozė: 15 % BVP. Tai privers tik padidinti valstybės skolą, o tai kelia įsipareigojimų nevykdymo ir bankroto grėsmę.

TVF perspėjo, kad ištikus ekonominei krizei įsipareigojimų neįvykdymas gresia beveik 40 % įmonių skolų didelėse ekonomikose. Visų pirma JAV, vadovaujančio investicinio banko "Goldman Sachs" vertinimais, rodikliai bus prastesni nei per 2008 metų krizę.

Padėtį apsunkina tai, kad didžiosios obligacijų dalies patikimumo reitingas yra labai žemas — tik vienu laipteliu aukštesnis už "nepageidaujamą". Remiantis kredito reitingų agentūros "Standard & Poor's" duomenimis, dabar investuotojai turi beveik keturių trilijonų dolerių vertės tokių obligacijų.

"Mes sėdime ant nesprogusios bombos ir nežinome, kada ji sprogs, — sako Emre Tiftik, Tarptautinių finansų instituto skolų specialistas. — Mes susidursime su įsipareigojimų neįvykdymo banga — labiausiai niokojančia iš visų buvusių."

Sniego gniūžtė

Tarptautinis valiutos fondas pažymėjo, kad pandemija beveik paralyžiavo ekonomiką, ir paskelbė nuosmukio pradžią. Azijos plėtros banko duomenimis, bendras nuostolis dėl koronaviruso yra beveik keturi trilijonai dolerių. O pasaulinė skola ir toliau auga.

Anot TFI, kovo mėnesį valstybės skolos emisija pasaulyje išaugo iki rekordinio 2,1 trilijono USD: valstybės greitai surinko lėšų, kad išvengtų COVID-19 pandemijos ekonominių padarinių.

"Vyriausybės ir centriniai bankai, siekdami atremti koronaviruso pandemiją, ėmėsi precedento neturinčių fiskalinių ir piniginių priemonių savo ekonomikai remti. Pavyzdžiui, G20 į rinkas paskirstys daugiau nei penkis trilijonus dolerių, kad sumažintų darbo vietų nuostolius ir prarastas pajamas", — pažymi pranešimo autoriai.

Analitikai mano, kad dėl žemų palūkanų normų ir nestabilių finansinių sąlygų, pirmąjį ketvirtį bendra pasaulio skola viršys 257 trilijonus, daugiausia dėl nefinansinio sektoriaus. O metų pabaigoje ji pasieks 342 % BVP.

Naujienų srautas
0