VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Tarp Baltijos šalių koronaviruso pandemijos sukelta krizė labiausiai paveiks Estiją, nes ji labiau priklauso nuo turizmo pramonės ir maisto importo, sakė "RuBaltic.ru" Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.
Ekspertas priminė, kad per nepriklausomybės metus visos trys Baltijos šalys iš dalies prarado agropramoninį potencialą. Būtent todėl, pasak Meževičiaus, joms "dvigubas smūgis iš epideminės ir ekonominės krizės pusės bus bene rimčiausias".
Lietuvos padėtis yra geresnė, nes "dėl savo istorijos, būdama anksčiau agrarine šalimi, ji išsaugojo šį mentalitetą ir tradicijas ir turi gana didelę kaimo gyventojų dalį", — aiškino ekspertas.
Tuo tarpu Estijoje viskas yra blogiau: šalis perka net tuos maisto produktus, kuriuos pati gamino sovietmečiu kitoms respublikoms.
"Be to, Estijos turizmo sektorius — tai pagrindinis užimtumo sektorius šalyje. Taline iš trijų dirbančiųjų du dirba turizmo sektoriuje ir viešajame administravime", — paaiškino Meževičius.
Jis pažymėjo, kad išlieka klausimas, kas nutiks turizmo sektoriui, nes rudenį ar žiemą žmonės greičiausiai atsisakys kelionių dėl pinigų trūkumo ir "psichologinio streso, susijusio su judėjimu po Europą".
Baltijos šalys dėl pandemijos uždarė sienas užsieniečiams. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje — daugiau nei 1050 atvejų, Latvijoje — daugiau nei 620, o Estijoje — daugiau nei 1300.
Lietuvos finansų ministerija papasakojo, kad kiekvieną savaitę dėl karantino BVP sumažėja maždaug 0,5 procento. Anksčiau Lietuvos bankas prognozavo, kad priklausomai nuo epidemijos vystymosi scenarijaus, šalies BVP gali sumažėti nuo 3,4 iki 20,8 proc.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 1,6 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 99 tūkst. žmonių mirė.
