VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimus.
Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Seimo priimti įstatymai nustato, kad kelionių organizatorius, nutraukęs organizuotos turistinės kelionės sutartį, grąžina visus sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties nutraukimo dienos, o ne per 14 dienų, kaip iki šiol. Pažymėta, kad šios nuostatos galiojimas nebūtų apribotas ekstremaliąja situacija ir apimtų visus atvejus, kai sutartį nutrauktų kelionių organizatorius.
Pasak šalies vadovo, verslo prisiimta rizika net ir ekstremalios situacijos metu negali būti perkeliama vien ant vartotojų pečių, taip pažeidžiant jų kaip silpnesniosios sutarties pusės interesus.
"Toks teisinis reguliavimas neužtikrina tinkamos vartotojų teisių apsaugos ir prieštarauja ne tik Konstitucijai, bet ir ES teisei", — pabrėžė prezidentas.
Šalies vadovas siūlo Seimui Civiliniame kodekse įrašyti nuostatą, kad visi turisto sumokėti pinigai turi būti grąžinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos, išskyrus atvejį, kai per šį terminą Turizmo įstatymo nustatytais atvejais turistas ir kelionių organizatorius susitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo šiame įstatyme nustatytomis priemonėmis ir sąlygomis.
Balandžio pradžioje Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas, kurios leistų kelionių organizatoriams už neįvykusią turistinę kelionę pinigus turistams grąžinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Priimtomis nuostatomis taip pat būtų suteikiama galimybė kelionių organizatoriams, patyrusiems sunkumų dėl COVID-19 situacijos, siūlyti turistams alternatyvą — kuponą, kurio vertė turės būti ne mažesnė už pinigų sumą, sumokėtą už neįvykusią kelionę.
Tokiu būdu, pasak pasiūlymų iniciatorių, siekiama išsaugoti turizmo verslą ir keliautojų lėšas, kad turistai neprarastų už keliones sumokėtų pinigų, o kelionių organizatoriai galėtų išsaugoti darbo vietas, išvengtų bankroto ar nemokumo atvejų.
