Šventė karantino metu. Kaip Velykos paminėtos Vilniuje

Mišios be žmonių, tuščios bažnyčios ir nedaug parapijiečių. Kaip Vilnius šventė Velykas — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Velykos yra svarbiausia krikščionių šventė, reiškianti Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Šventės pavadinimas siejamas su hebrajų kalbos žodžiu "pesach", reiškiančiu Izraelio išgelbėjimo iš Egipto vergijos minėjimo šventę pagal Senajį Testamentą (gr. "Pascha"). Krikščionių akimis tai žmonijos atpirkimo nuo nuodėmių per Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą diena.

Katalikai šiais metais Velykas šventė balandžio 12 dieną.

Dėl koronaviruso pandemijos šią dieną Mišios bažnyčiose nebuvo rengiamos, tačiau tikintieji galėjo stebėti iškilmingas Mišias virtualiai.

Lietuvoje yra 1070 koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Šalyje nuo COVID-19 mirė 24 žmonės. 101 pacientas pasveiko.

Respublikoje iki balandžio 27 dienos įvestas karantinas. Velykų savaitgalį Lietuvos valdžia įvedė apribojimus įvažiavimui į miestus, kad išvengtų didesnio viruso plitimo dėl šventės.

1/7

© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet Velykos buvo švenčiamos balandžio 12 dieną, nes dabar Vakarų krikščionių pasaulyje laikomasi grigališkojo kalendoriaus, ir Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Nuotraukoje: margutis Vilniuje, Raugyklos gatvėje.

2/7

© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet dėl karantino visos bažnyčios buvo tuščios, tikintieji turėjo stebėti iškilmingas Mišias iš namų. Nuotraukoje: Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia sostinėje.

3/7

© Sputnik / Владислав Адамовский

Bažnyčiose laiminama ugnis ir vanduo. Tikintieji paprastai uždega velykines žvakes nuo ugnies. Velykų žvakių vaškas laikomas stebuklingu, saugančiu nuo blogio. Antgamtinės savybės taip pat priskiriamos Velykų šventam vandeniui, jo dedama į maistą, juo apšlakstomi namai ir nuprausiamas veidas. Nuotraukoje: Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios interjeras.

4/7

© Sputnik / Владислав Адамовский

Velykų šventės simbolis — dažyti kiaušiniai (margučiai). Paprotys dažyti kaušinius plačiai paplitęs. Šventikai šeštadienį šventina parapijiečių atneštus kiaušinius ir kitus simbolinius maisto produktus (duoną, druską). Didžiojo Šeštadienio vakarą visose bažnyčiose vyksta mišparai.

5/7

© Sputnik / Владислав Адамовский

Ryte grįžę namo visi pirmiausia valgo margučius. Be to, ant šventinio stalo būtinai būna mėsos patiekalai: vyniotinis, keptas kumpis, šaltiena, taip pat žuvis, mielinės "bobos" ir pyragai su varške. Nuotraukoje: pranešimas, kad šiemet velykinis maistas nebus šventinamas.

6/7

© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau Velykų sekmadienio rytą po pamaldų vaikai ir jaunimas apeidavo namus su dainomis ir sveikinimais. Iki šiol išliko velykinės pramogos — žaidimai su margučiais: jie ridenami vienas į kitą ir žiūrima, kurie sudužo. Nuotraukoje: Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios interjeras.

7/7

© Sputnik / Владислав Адамовский

Tikintiesiems Velykos yra Kristaus prisikėlimo šventė. Tačiau šios šventės šaknys yra gilios ir susijusios dar su ikikrikščioniškuoju mirusių ir prisikėlusių augmenijos dievų, kurie dar garbinami Rytuose, kultu. Iš esmės tai yra senovinė gamtos pabudimo pavasarį šventė.