Nuotraukos

Šventė karantino metu. Kaip Velykos paminėtos Vilniuje

Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Mišios be žmonių, tuščios bažnyčios ir nedaug parapijiečių. Kaip Vilnius šventė Velykas — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Velykos yra svarbiausia krikščionių šventė, reiškianti Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Šventės pavadinimas siejamas su hebrajų kalbos žodžiu "pesach", reiškiančiu Izraelio išgelbėjimo iš Egipto vergijos minėjimo šventę pagal Senajį Testamentą (gr. "Pascha"). Krikščionių akimis tai žmonijos atpirkimo nuo nuodėmių per Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą diena.

Velykos Lietuvoje - Sputnik Lietuva
Velykos Lietuvoje suvienija katalikus ir stačiatikius

Katalikai šiais metais Velykas šventė balandžio 12 dieną.

Dėl koronaviruso pandemijos šią dieną Mišios bažnyčiose nebuvo rengiamos, tačiau tikintieji galėjo stebėti iškilmingas Mišias virtualiai.

Lietuvoje yra 1070 koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Šalyje nuo COVID-19 mirė 24 žmonės. 101 pacientas pasveiko.

Respublikoje iki balandžio 27 dienos įvestas karantinas. Velykų savaitgalį Lietuvos valdžia įvedė apribojimus įvažiavimui į miestus, kad išvengtų didesnio viruso plitimo dėl šventės.

© Sputnik / Владислав АдамовскийŠiemet Velykos buvo švenčiamos balandžio 12 dieną, nes dabar Vakarų krikščionių pasaulyje laikomasi grigališkojo kalendoriaus, ir Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Nuotraukoje: margutis Vilniuje, Raugyklos gatvėje.
Пасхальное яйцо в Вильнюсе на улице Раугиклос - Sputnik Lietuva
1/7
Šiemet Velykos buvo švenčiamos balandžio 12 dieną, nes dabar Vakarų krikščionių pasaulyje laikomasi grigališkojo kalendoriaus, ir Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Nuotraukoje: margutis Vilniuje, Raugyklos gatvėje.
© Sputnik / Владислав АдамовскийŠiemet dėl karantino visos bažnyčios buvo tuščios, tikintieji turėjo stebėti iškilmingas Mišias iš namų. Nuotraukoje: Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia sostinėje.
Костел Святых Петра и Павла в столице - Sputnik Lietuva
2/7
Šiemet dėl karantino visos bažnyčios buvo tuščios, tikintieji turėjo stebėti iškilmingas Mišias iš namų. Nuotraukoje: Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia sostinėje.
© Sputnik / Владислав АдамовскийBažnyčiose laiminama ugnis ir vanduo. Tikintieji paprastai uždega velykines žvakes nuo ugnies. Velykų žvakių vaškas laikomas stebuklingu, saugančiu nuo blogio. Antgamtinės savybės taip pat priskiriamos Velykų šventam vandeniui, jo dedama į maistą, juo apšlakstomi namai ir nuprausiamas veidas. Nuotraukoje: Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios interjeras.
Интерьер Костела Святых Петра и Павла - Sputnik Lietuva
3/7
Bažnyčiose laiminama ugnis ir vanduo. Tikintieji paprastai uždega velykines žvakes nuo ugnies. Velykų žvakių vaškas laikomas stebuklingu, saugančiu nuo blogio. Antgamtinės savybės taip pat priskiriamos Velykų šventam vandeniui, jo dedama į maistą, juo apšlakstomi namai ir nuprausiamas veidas. Nuotraukoje: Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios interjeras.
© Sputnik / Владислав АдамовскийVelykų šventės simbolis — dažyti kiaušiniai (margučiai). Paprotys dažyti kaušinius plačiai paplitęs. Šventikai šeštadienį šventina parapijiečių atneštus kiaušinius ir kitus simbolinius maisto produktus (duoną, druską). Didžiojo Šeštadienio vakarą visose bažnyčiose vyksta mišparai.
Пасхальное яйцо в Вильнюсе на улице Раугиклос - Sputnik Lietuva
4/7
Velykų šventės simbolis — dažyti kiaušiniai (margučiai). Paprotys dažyti kaušinius plačiai paplitęs. Šventikai šeštadienį šventina parapijiečių atneštus kiaušinius ir kitus simbolinius maisto produktus (duoną, druską). Didžiojo Šeštadienio vakarą visose bažnyčiose vyksta mišparai.
© Sputnik / Владислав АдамовскийRyte grįžę namo visi pirmiausia valgo margučius. Be to, ant šventinio stalo būtinai būna mėsos patiekalai: vyniotinis, keptas kumpis, šaltiena, taip pat žuvis, mielinės "bobos" ir pyragai su varške. Nuotraukoje: pranešimas, kad šiemet velykinis maistas nebus šventinamas.
Объявление, что не будет освящаться еда к празднику Пасхи - Sputnik Lietuva
5/7
Ryte grįžę namo visi pirmiausia valgo margučius. Be to, ant šventinio stalo būtinai būna mėsos patiekalai: vyniotinis, keptas kumpis, šaltiena, taip pat žuvis, mielinės "bobos" ir pyragai su varške. Nuotraukoje: pranešimas, kad šiemet velykinis maistas nebus šventinamas.
© Sputnik / Владислав АдамовскийAnksčiau Velykų sekmadienio rytą po pamaldų vaikai ir jaunimas apeidavo namus su dainomis ir sveikinimais. Iki šiol išliko velykinės pramogos — žaidimai su margučiais: jie ridenami vienas į kitą ir žiūrima, kurie sudužo. Nuotraukoje: Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios interjeras.
Интерьер Костела Святых Петра и Павла  - Sputnik Lietuva
6/7
Anksčiau Velykų sekmadienio rytą po pamaldų vaikai ir jaunimas apeidavo namus su dainomis ir sveikinimais. Iki šiol išliko velykinės pramogos — žaidimai su margučiais: jie ridenami vienas į kitą ir žiūrima, kurie sudužo. Nuotraukoje: Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios interjeras.
© Sputnik / Владислав АдамовскийTikintiesiems Velykos yra Kristaus prisikėlimo šventė. Tačiau šios šventės šaknys yra gilios ir susijusios dar su ikikrikščioniškuoju mirusių ir prisikėlusių augmenijos dievų, kurie dar garbinami Rytuose, kultu. Iš esmės tai yra senovinė gamtos pabudimo pavasarį šventė.
Пасха в Вильнюсе - Sputnik Lietuva
7/7
Tikintiesiems Velykos yra Kristaus prisikėlimo šventė. Tačiau šios šventės šaknys yra gilios ir susijusios dar su ikikrikščioniškuoju mirusių ir prisikėlusių augmenijos dievų, kurie dar garbinami Rytuose, kultu. Iš esmės tai yra senovinė gamtos pabudimo pavasarį šventė.
Naujienų srautas
0