VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Sausi skaičiai kasdien mirga naujienų pranešimuose: pagal balandžio 17 dienos duomenis, Rusijoje jau pasveiko 2590 žmonių.
Bet kas visi šie žmonės? Kur jie užsikrėtė? Kuo jie gydėsi? Ir ką jie galvojo, gulėdami intensyvios terapijos palatoje po deguonies kauke? RIA Novosti žurnalistė kalbėjosi su tais, kurie jau išrašyti iš ligoninių.
"Deguonies kaukė labai spaudžia veidą"
Kalbėjomės su Aleksandru Kutuzovu balandžio 16 dieną, likus dienai iki jo išleidimo iš Sklifosovskio instituto. Ligoninėje jis praleido 14 dienų, tris iš jų — intensyviosios terapijos skyriuje.
Aleksandrą galima pavadinti netipišku ligoniu, užsikrėtusiu COVID-19: pastaraisiais mėnesiais jis nebuvo užsienyje, nebendravo su žmonėmis, atvykusiais iš epidemiškai pavojingų šalių. Jis nesinaudojo viešuoju transportu, nešiojo kaukę.
"Žinote, nesu labai viešas žmogus. Aš sutikau duoti interviu, kad žmonėms perteikčiau paprastą mintį: galite užsikrėsti bet kur, laikydamiesi visų apsaugos rekomendacijų. Pavyzdžiui, aš labai rimtai žiūrėjau į šį klausimą: nesilankydavau be reikalo viešose vietose, laikiausi atstumo. Visada su savimi turėjau dezinfekuojamąjį gelį — trindavau juo rankas, taip pat, pavyzdžiui, pirkinių vežimėlių rankenas. Net duris stengiausi atidaryti rankove, jei pamiršdavau pirštines. Ir vis tiek užsikrėčiau!"
Kovo 29-osios vakarą Aleksandras pasijuto blogai: prasidėjo šaltkrėtis ir pradėjo mausti visą kūną lyg pakilus temperatūrai. "Aš iškviečiau greitąją pagalbą, bet brigada atvyko tik kitą dieną po antrojo skambučio, kai termometras jau rodė 38,5".
Jie paėmė mėginį, perspėjo, kad rezultatai bus tik po trijų dienų. Liepė laukti skambučio iš "Rospotrebnadzor". Jei niekas nepaskambins, vadinasi, nieko rimto. Vėliau atvyko gydytoja iš artimiausios ligoninės. Kaip prisimena pašnekovas, terapeutė nebuvo pasirengusi ištirti galimai užkrėsto COVID-19 — ji net neturėjo pirštinių. "Vizito pabaigoje ji man padavė rašiklį, kad pasirašyčiau kažkokį dokumentą. Tuomet, nedezinfekuodama, ji įsidėjo jį į kišenę. Man net baisu įsivaizduoti, kokiam skaičiui pacientų ji davė šią rašymo priemonę."
Balandžio 3 d. Aleksandras nusprendė pradžiuginti artimuosius. "Aš visiems pasakiau, kad, matyt, neturiu koronaviruso — juk niekas su manimi nesusisiekė. Tačiau po pusvalandžio paskambino iš "Rospotrebnadzor".
Jį hospitalizuoti atvyko kostiumuotų medikų komanda. Tai neišgąsdino namo gyventojų.
"Aš gerai prisimenu sutuoktinių porą, kuri vaikščiojo gatve su dviem vaikais, kai mane išvedė pro duris. Mergina paklausė, ar man viskas gerai. Ir tik išgirdusi, kad man nustatytas koronavirusas, ji sugriebė vaikus ir pasitraukė. O prieš tai stovėjo ir žiūrėjo", — Aleksandras stebisi kai kurių žmonių neatsargumu.
— Ar iki to laiko, kai buvote paguldytas į ligoninę, nebuvo naujų simptomų?
— Nebent uoslė pradingo. Grįžo labai netinkamu laiku, kai patekau į intensyvios priežiūros palatą. Yra tokių kvapų, kad geriau jų nejausti.
Sklifosovskio institute jis iš pradžių buvo paguldytas į dvivietę palatą, bet po trijų dienų jis buvo perkeltas į penkių vietų kambarį — "dvivietės" buvo greitai paverstos intensyviosios terapijos skyriais. Koronavirusas buvo patvirtintas trims Aleksandro kaimynams, vienas gulėjo su gripo komplikacijomis. "Ne, jis nebijojo būti toje pačioje palatoje su mumis, — į mano klausimą atsakė pašnekovas. — Jam paaiškino, kad visiems buvo paskirta tokia stipri terapija, kad neįmanoma užsikrėsti".
Nepaisant antibiotikų, pirmosiomis dienomis temperatūra siekė keturiasdešimt. Jei termometras rodė žemiau trisdešimt aštuonių, Aleksandras jautėsi beveik sveikas. "Tada atsivėrė kosulys: galėjau pusvalandį kosėti nesustodamas — beveik iki vėmimo. Regis, šeštąją dieną susilpnėjo kraujo prisotinimas deguonimi. Jis dažnai matuojamas. Be to, turėdamas gana žemą kvėpavimo sunkumo laipsnį, aš to nejaučiau. Bet buvau perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių — ten gydytojams buvo patogiau stebėti mano būklę."
Intensyviosios terapijos skyriuje jis buvo prijungtas prie deguonies kaukės. "Tiesą sakant, tai yra tas pats ventiliatorius, tačiau be endotrachėjinės intubacijos, — teigė buvęs pacientas. — Kai jūs įkvepiate, prietaisas tiekia galingą deguonies srautą. Taigi susilpnėjusiems plaučiams padedama kvėpuoti. Kaip paaiškėjo, aš buvau per žingsnį nuo rimto gaivinimo".
Anot Aleksandro, kaukė nesukelia diskomforto. Nebent labai spaudžia veidą.
"Sunku atlaikyti daugiau nei dvi valandas. Nuėmus kaukę, žymės išlieka."
Po beveik kiekvienos frazės jis atsikosti. Jis sako, kad po abipusės pneumonijos, išsivysčiusios dėl koronaviruso, tai yra normalu. "Po kelių savaičių viskas turėtų praeiti".
Antrąją intensyvios terapijos dieną Aleksandrui buvo pasiūlyta išbandyti naujovišką gydymo metodą — plazmos perpylimą iš žmogaus, kuris buvo užsikrėtęs koronavirusu. "Tiesą sakant, ilgai svarsčiau, bijojau infekcijos. Gydytojams net teko manęs maldauti. Todėl vizitacijos metu pats Sergejus Sergejevičius Petrikovas (Sklifosovskio tyrimų instituto direktorius — Sputnik) pasakė: "Sutik, mes nepatariame blogų dalykų". Aš paklusau. Beje, Sergejus Sergejevičius asmeniškai aplanko visus intensyvios terapijos pacientus ryte ir vakare."
Plazmos perpylimo procedūra beveik nesiskiria nuo įprastos lašelinės. "Man dvi valandas lašėjo du šimtai mililitrų. O kitą rytą viskas dingo — prabudau kaip sveikas žmogus. Temperatūros nebėra, KT parodė gerą dinamiką. Ir buvau perkeltas į paprastą palatą".
— Kodėl būtent jums pasiūlė tokią procedūrą?
— Tikriausiai, palatoje man buvo sunkiausia. Likę vaikinai gana gerai jautėsi be to. Jų organizmas pats kovojo, o man reikėjo pagalbos.
— Po išrašymo galėsite iškart išeiti į lauką?
— Ne, man paskirtas dviejų savaičių karantinas. Be to, tiems, kurie negali saviizoliuotis namuose, siūloma vykti į sanatoriją.
— Ar jums ką nors sakė apie tikimybę vėl susirgti?
— Man sakė, kad pakartotinės infekcijos klinikinių įrodymų nėra. Tai yra, aš, matyt, turėsiu beveik visą gyvenimą trunkantį imunitetą COVID-19. Kai tik baigsis karantinas, taip pat noriu paaukoti plazmos — jau esu užsiregistravęs.
"Apie tai, ką žmonės patiria sirgdami sunkia forma, net baisu pagalvoti"
Viktorijos Bagajevos atveju užsikrėtė beveik visa šeima: sūnus, dukra, ji pati. Be to, priklausomai nuo amžiaus, liga vystėsi skirtingai.
"Pirmasis kovo 18 dieną negalavimą pajuto dvidešimt penkerių sūnus Nikita. Jam paraudo gerklė, užsikimšo nosis — net keista, be karščiavimo, uoslė ir skonis dingo. Iki vakaro temperatūra pakilo ir laikėsi keturias dienas. Antrą dieną mes iškvietėme greitąją pagalbą, sūnus buvo nuvežtas į ligoninę".
Lengviausiai infekciją atlaikė aštuoniolikmetė dukra Viktorija — ji karščiavo tik vieną dieną. O pati mūsų pašnekovė karščiavo 13 dienų. "Galiu pasakyti, kad niekada to nesu patyrusi. Be temperatūros, buvo ir labai stiprių intoksikacijos požymių — silpnumas, galvos skausmas, skaudėjo net akių obuolius".
Tryliktą dieną Viktorijai atrodė, kad jaučiasi geriau. Tačiau naktį temperatūra staigiai šoktelėjo, atsirado dusulys.
"Aš esu sportininkė (Viktorija šoka, ji turi savo mokyklą — Sputnik), dažnai patiriu didelius krūvius. Bet taip niekada nebuvo. Pradedi skubėti bandydamas įkvėpti, bet negali. Aš iškviečiau greitąją pagalbą, buvau paguldyta į 67-ą ligoninę. Po apklausos jie pasakė, jog nepaisant to, kad sergu abipuse pneumonija, aš ją gana lengvai toleruoju. Net baisu pagalvoti, ką žmonės patiria sunkiais ligos atvejais."
Ligoninėje dėl antibiotikų vartojimo po kelių dienų prasidėjo teigiami pokyčiai. Tačiau preparatai, prisimena Viktorija, buvo "tiesiog pilami" į ją. Jų pilama tiek, kad daugeliui prasideda flebitas: deginimas venose, ranka pasidaro mėlyna. Tačiau tai galima išgydyti. Svarbiausia, kad rezultatas būtų."
— Kaip jaučiasi žmogus, pas kurį gydytojai eina tik su apsauginiais drabužiais? Ar jaučiate nerimą?
— Tiesą sakant, ligoninėje, atvirkščiai, nusiraminau. Aš supratau, kad esu patikimose rankose. Bet namuose buvo tikrai baisu.
Viktorija gydytojus laiko tikrais didvyriais. Ji sako, kad gydymo metu galėjo įvertinti, kaip sunku jiems kelias valandas nenusivilkti apsauginių kostiumų. Kai nuvežė mane į KT, man davė chalatą, skrybėlę, kaukę, antbačius. Su tokia "uniforma" nuėjau keliasdešimt metrų — ir jau neturėjau kuo kvėpuoti.
Jie dirba su šiais kombinezonais po 12 valandų. Ligoninės vyriausiasis gydytojas visai nevažiuoja namo — gyvena darbe. Slaugytojai pradeda lašelines statyti penktą ryto, o pirmą nakties, duok Dieve, baigia. Kartais gydytojas ateina pas tave ir iš anksto atsiprašo, kad kaukė yra aprasojusi.
Viktorija priduria: sunkiausi pacientai buvo slaugomi su ja. Taigi, toje pačiame palatoje gulėjo septyniasdešimtmetė moteris. "Ir nors jai viskas buvo sudėtingiau nei man, reanimacijos neprireikė. Ji buvo išgelbėta lašelinėmis. Kitas pavyzdys: su mano kaimyne atvyko dar viena "sudėtinga" moteris, serganti COVID: diabetas, 100 kilogramų svorio... Jos būklė buvo sunki, ji net vėmė. Ir po dešimties dienų jos susitiko eilėje prie KT. Ir ta moteris jau bėgiojo!"
Gydymo metu nė vienas darbuotojas į ligoninės palatą neįėjo be kostiumo. Net išrašymo metu Viktorija negalėjo pamatyti savo gydytojo veido.
"Man į palatą atnešė dezinfekuotus daiktus. Bet aš vis tiek turėjau dėvėti apsauginį kostiumą, su kuriuo išėjau iš palatos. Tik pacientams skirtoje patalpoje nusiėmiau kostiumą ir rankas dezinfekavau antiseptiku. Tada man padavė kaukę ir išleido mane į namus su giminaičiais. Mane iškart perspėjo: tie, kuriuos išrašė, gali arba važiuoti greitosios pagalbos automobiliu, arba leisti artimiesiems juos paimti. Jokių taksi!"
Dabar Viktorijai skirtas dviejų savaičių karantinas. Jos nuotraukos buvo patalpintos į duomenų bazę, ar ji laikosi režimo, atvyksta patikrinti policija.
— Kaimynai, sužinoję, kad jūsų šeima serga, nepradėjo vengti?
— Tiesą sakant, buvo keli nemalonūs incidentai. Aš gyvenu uždarame kotedžų miestelyje. Kai mano vaikai po karantino išėjo nusipirkti maisto, kaimynai iškart iškvietė policiją. Apskritai žmonės šiuo sunkiu laikotarpiu elgiasi skirtingai: vieni siūlo pagalbą, kiti baidosi. O kaltinti pastaruosius dėl ko nors sunku. Aišku, kad visi išsigandę".
"Aš dabar esu saugiausias žmogus"
Kosmetologė Anastasija Šachova susirgo po kelionės į Kurševelį. "Kovo 8 dieną mes ilsėjomės slidinėjimo kurorte — tokią tradiciją turime su draugais. Bilietus užsisakome iš anksto. Devintą ryto visi pajuto peršalimo požymius. Bet jie manė, kad mes peršalome — naktį kažkas pamiršo uždaryti langą".
Tos pačios dienos vakare kompanija įlipo į lėktuvą. Anastasija prisimena: tada nei Prancūzijoje, nei Rusijoje nebuvo specialių priemonių. Atvykus jiems net nepamatavo temperatūros. Namuose mergina gulėjo dvi dienas. "Trečią dieną prabudau su baisiu raumenų skausmu ir aukštesne nei 38 laipsnių temperatūra".
"Paskambinau draugei, kuri ilsėjosi su mumis. Ji pasakojo, kad kita mūsų kompanijos mergina buvo paguldyta į ligoninę, įtarus koronavirusą. Aš išsigandau ir iškviečiau greitąją pagalbą."
Šachova buvo tarp pirmųjų pacientų. Tuomet ligoninėse vis dar buvo daug vietų ir ji buvo paguldyta į ligoninę Komunarkoje, net be pneumonijos požymių.
"Iš pradžių buvau paguldyta į didelę palatą — ten buvo apie šešis žmones. Visi kosėjo, čiaudėjo ir klausiamai žiūrėjo vienas į kitą. Kiekvienas manė, kad jis neturi koronaviruso, tačiau kaimynui tai nieko nereiškė. Prisimenu, kaip slaugytojas įėjo į šią palatą, jis atvedė vyrą už parankės. Jis paklausė: "Ar su patvirtintu koronavirusu čia?" Visi puolė rėkti, apsiklojo paklodėmis." Tyrimų rezultatų Anastasijai ilgai nepranešė. Tačiau po kelių dienų, 11 valandą, prie jos priėjo epidemiologai ir pradėjo klausinėti, su kuo ji ilsėjosi Kurševelyje ir ar ji vis dar turi taksi vairuotojo, kuris ją vežė, numerį. Ir ji viską suprato.
Taip, iš pradžių ji išsigando. Bet džiugino tai, kad tą akimirką jau jautėsi gana gerai — liko tik kosulys. Vis dar buvo keista nejausti kvapų.
"Beje, uoslė dar negrįžo, nors praėjo daugiau nei mėnuo", — sako mergina.
Anastasija yra viena iš nedaugelio, kurie nuvyko į ligoninę. Likusieji iškvietė gydytojus į namus — testai buvo neigiami. "Vienai draugei tik 16 dieną (!) diagnozavo plaučių uždegimą ir COVID. Ji gyvena trečiame aukšte. Kartą ji užlipo laiptais ir suprato, kad jai sunku vaikščioti, atsirado dusulys. Ji atėjo pas terapeutą, paprašė siuntimo atlikti kompiuterinę tomografiją. Jai ilgai jo nedavė, sakė, kad jos plaučiuose nebuvo švokštimo, viskas buvo gerai. Bet draugė vis tiek pasiekė savo. Tomografija parodė abipusę pneumoniją. Jau ligoninėje testas parodė teigiamą "karūnėlės" rezultatą.
Išrašė Anastasiją iš ligoninės 16 dieną. Tačiau namuose jos laukė staigmena. "Kaip paaiškėjo, iš "Rospotrebnadzor" jie paskambino gyvenamojo komplekso, kuriame aš gyvenu, valdymo įmonei ir pasakė, kad turiu koronavirusą ir kad jiems reikia apdoroti teritoriją. T. y. visiškai nepažįstamiems žmonėms atskleidė mano tyrimų duomenis!" — piktinosi pašnekovė.
Nuo užkrėtimo momento praėjo daugiau nei mėnuo. Tačiau Anastasija vis dar jaučiasi nepatogiai kvėpuodama. "Pagal KT viskas gerai. Bet negaliu pasakyti, kad kvėpuoju taip, kaip anksčiau. Vis dar yra sunkumų. Jie mane tikina, kad tai praeis".
— Ligoninėje nesakė, ar vėl galite užsikrėsti?
— Ne, "Komunarkoje" apie tai nebuvo nė kalbos. Bet kitą dieną man paskambino iš Sklifosovskio instituto, pasiūlė paimti antikūnų analizę. Aš jų turiu. Ketinu duoti plazmos.
Dabar retai išeinu į lauką. Be kaukės. Nematau reikalo tam. Kai yra antikūnų, neįmanoma susirgti. Pažįstamiems dabar aš esu saugiausias žmogus...
