Čaplinskas įvardijo penkias priemones, kurios mažina COVID-19 plitimą

© Sputnik / Евгений Биятов / Pereiti į medijų bankąКолбы с реагентами для экспресс-тестов на коронавирус в лаборатории в технопарке "Сколково"
Колбы с реагентами для экспресс-тестов на коронавирус в лаборатории в технопарке Сколково - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Anot eksperto, sprendimas dėl karantino įprasto gyvenimo laiko ir būdų priklausys nuo esamos ir prognozuojamos ligos dinamikos bei kai kurių kitų veiksnių

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, kokių priemonių reikėtų imtis norint sumažinti koronaviruso plitimą. Savo įžvalgomis jis pasidalino Facebook puslapyje.

Карантин в Вильнюсе - Sputnik Lietuva
Surplys papasakojo, kaip vyresni gyventojai pažeidžia karantiną

Kaip sakė Čaplinskas, šiame etape yra du perėjimo nuo karantino prie įprasto gyvenimo komponentai.

"Laipsniškas perėjimas", kai griežtos sąlygos švelninamos skirtingais tempais (pvz., tarp skirtingų regionų, amžiaus grupių ar socialinės ir ekonominės veiklos) ir "atsakingas perėjimas", kai visuomenė įgyvendina veiksmus, sumažinančius perdavimo riziką ir taip įgalina griežtų priemonių sušvelninimą.

"Sprendimas, kada ir kaip pereiti nuo karantino prie "Atsakingo perėjimo" ir "Lankstaus normalumo" priklausys nuo esamos ir prognozuojamos ligos dinamikos bei visuomenės atsako ir poreikių (pvz., ekonomikos), kolektyvinio imuniteto ir vakcinos, taip pat medicinos pažangos, tokios kaip nauji vaistai ir kt." — pabrėžia profesorius.

Pasak jo, užsikrėtimo mažinimo, ypač fizinio atsiribojimo, asmens higienos ir užterštumo mažinimo priemonės, greičiausiai, kurį laiką išliks svarbiausiomis strategijomis.

Jis pristatė penkias nemedikamentinių priemonių sritis, galinčias padėti sumažinti COVID-19 ligos plitimą, padėti atsisakyti karantino bei laipsniškai grįžti į normalų gyvenimą: 1) fizinė izoliacija; 2) perdavimo per užterštus daiktus (paviršius) mažinimas; 3) valymo ir higienos gerinimas; 4) naminių gyvūnėlių galimo užsikrėtimo mažinimas; 5) ligos plitimo iš vienos į kitą teritoriją ribojimas.

Be to, gydytojas atkreipė dėmesį, kad dėl veido kaukių naudojimo gali atsirasti klaidingas saugumo jausmas, dėl to gali būti mažiau laikomasi fizinės distancijos ar kitų prevencinių priemonių. Bet jis ypač rekomenduoja visiems, vyresniems nei 2 metų žmonėms, siekiant sumažinti perdavimo riziką, būnant viešose vietose dėvėti veido kaukes.

Paaiškėjo "Klaipėdos hospiso" situacija, kur beveik visi užsikrėtė COVID-19

Be to, pacientams, kuriems įtariamas koronavirusas, patariama apriboti sąlytį su augintiniais. Kaip pavyzdį Čaplinskas paminėjo Jungtinę Karalystę. Ten namuose, kuriuose yra COVID-19 liga sergančių ar ligos simptomų turinčių asmenų, patariama kates laikyti uždarose patalpose.

"Judėjimo ribojimas yra pradinių pandemijos stadijų priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią judėjimui į ribotas galimybes suvaldyti plitimą turinčias teritorijas. Vėlesniuose etapuose judėjimo ribojimai greičiausiai bus naudojami tiek plitimo izoliuotose bendruomenėse, tiek plitimo tarp regionų su labai skirtingu infekcijos lygiu prevencijai", — rašo ULAC vadovas.

Lietuvoje karantinas galioja iki balandžio 27 dienos, praėjusią savaitę verslui buvo padaryta keletas nuolaidų, jei bus laikomasi visų sanitarinių ir epidemiologinių normų ir sąlygų.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius siekia 1350, 298 žmonės pasveiko. Mirė 37 pacientai.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 2,3 milijono užkrėtimo atvejų, daugiau nei 157 tūkstančių žmonių mirė.

© SputnikKarantinas Lietuvoje
Čaplinskas įvardijo penkias priemones, kurios mažina COVID-19 plitimą - Sputnik Lietuva
Karantinas Lietuvoje
Naujienų srautas
0